Zygfrydas Šnablis: Seksologijos pagrindai
Žymiai grakštesnėje moters kaulų struktūroje daug grakštesnė ir kaukolė su mažiau išsikišusiu smakru, mažesniais žandikauliais, nosimi ir kaktikauliu. Tai moters veidui teikia daug švelnumo. Tiek moters, tiek vyro išvaizdą papildo plaukai. Moters galvos plaukai – vešlūs, minkšti. Ne tokie minkšti tik pažastų ir trikampiu augantys gaktos plaukai. Barzda nuo seno laikoma vyriškumo požymiu. Kartais būna labai plaukuotos vyrų krūtinė ir kitos kūno dalys. Tai nėra yda, priešingai, moterims tai gražu.
Knygos pradžią ir pabaigą skaičiau išplėtusi akis arba kikendama, bet ne dėl to, kad raustu nuo informacijos apie seksą, o dėl žiauriai įdomaus požiūrio į jį, vyravusio prieš trisdešimt metų. Šis tarsi ir vadovėlis buvo parašytas 1985 m. Berlyne ir reikia įsivaizduoti, kokia buvo viešoji nuomonė apie įvairius intymius dalykus, jei profesionalus gydytojas seksologas šitaip apie juos rašo, pabrėždamas savo požiūrio novatoriškumą ir leidimą sau atsiriboti nuo klišių. Moterys drovisi mylėtis šviesoje, moterį ištinka širdies smūgis užtikus sutuoktinį besimasturbuojant ir ji iškart ima svarstyti skyrybų klausimą… Aš vis atsiversdavau knygos pradžią įsitikinti, ar tikrai ji rašyta dvidešimto amžiaus pabaigoje, o ne gūdžiaisiais Viduramžiais. Nepaprastai įdomu skaityti tarsi kokį istorinį veikalą apie tam tikro laikotarpio žmonių įpročius ir mąstymo būdą.
Vis dėlto moteris orgazmą patiria daug rečiau. Labai apytiksliu mūsų skaičiavimu, vyras pasitenkina dešimt kartų dažniau. Šį santykį nustatėme atsižvelgdami į bendrą orgazmo dažnumą per visą gyvenimą. Juk paprastai moteris jaunystėje masturbacijos nesigriebia; jos gebėjimas patirti orgazmą atsiranda tik po kelerių vedybinių metų, be to, nėra tikrumo, kad neišnyks; dažnai jai tenka atsisakyti lytinių santykių – dėl nėštumo, gimdymo, menstruacijų; moters geismas nuolat svyruoja; daug moterų orgazmą patiria retai arba apskritai yra frigidiškos; daug moterų gyvena vienos.
Kita vertus, man dabar lengviau suprasti tuos vyresnės kartos žmones, kurie šlykštisi homoseksualizmu, o oralinį ir analinį seksą laiko didžiausiu iškrypimu. Šiuolaikiškuose sekso vadovėliuose apskritai kalbant apie lytinius santykius dažniausiai vartojamas terminas sekso partneriai, turint omenyje, kad jie nebūtinai turi būti priešingų lyčių, tuo tarpu šioje mokslinėje literatūroje galima rasti tokius skyrių pavadinimus: Ar svarbi santykiaujančiųjų poza? Ar dėl moters nepasitenkinimo nekaltas vyras? Kas trikdo moterį lytinio akto metu? Ar normalu, jei santykiaujama ranka arba burna? Žodžiu, perskaityti knygą buvo labai naudinga, nes supratau, kad mūsų visuomenė žaibišku greičiu tobulėja ne tik informacinių ir komunikacinių technologijų srityje.
Jie savo sugebėjimais, darbo rezultatais ir visuomeniškumu iš esmės nėra nei geresni, nei blogesni už heteroseksualius žmones. Vis dėlto jei kuris iš jų susilaukia kritikos, tai būtinai pažeminamas, vadinamas pederastu. Tai nedora.
Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 6.
