Yoko Ogawa: Begalinė lygtis

Suradęs teisingą atsakymą, jis, pasirodo, jausdavo ne katarsį ir palengvėjimą ar pakylėtą džiugesį, o širdies ramybę: jam patiko tvarkos pojūtis, kai reikiami dalykai atsiduria reikiamose vietose, nei pridėsi, nei atimsi, – atrodydavo, lyg taip visada ir buvo nuo amžių amžinųjų, o dar svarbiau – užtikrintumo pojūtis, kad ir toliau taip bus. Štai tokią tvarką ir harmoniją užvis labiau brangino Profesorius.

Nuostabiai šiltas, jautrus ir jaukus japoniškas romanas. Tekančios saulės rašytojų santūrumas yra visiškai kitoks, nei daugžodžiauti taipogi nemėgstančių skandinavų – mielesnis, ne toks atšiaurus. Skaitant šią knygą nuolat buvo apėmęs iki graudumo švelnus gėrio jausmas. Gera ir dėl to graudu.

Visiškai neseniai vienam draugui guodžiausi, koks nesuprantamas ir svetimas man yra matematikos mokslas. Jei ir Tu nejauti jam simpatijos, būtinai perskaityk šį romaną! Tai žodinis paminklas stebuklingam skaičių grožiui ir tobulai harmonijai įamžinti, apvertęs aukštyn kojomis mano suvokimą apie matematiką.

Nėra tradicinės romantinės meilės istorijos, tačiau visa knyga tiesiog dvelkia šiltu meilės jausmu. Rekomenduoju.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 9.