William Kent Krueger: Maloningoji žemė

– Pasakysiu tau šį tą, vaiki. Vos tik pamanai negalėsiantis ko nors padaryti, tą pat minutę, kai apie tai pagalvoji, tą akimirką, kai į galvą ateina tokia mintis, tegul net ir kaip vaizdinys, tai jau būna padaryta. Tik laiko klausimas, kada rankos tą įvykdys. 

Stora, virš penkių šimtų puslapių, vieno berniuko kelionės istorija, labai primenanti Heklberio Fino nuotykius. Pagrindinis veikėjas, dvylikametis Odis keliauja kanoja su broliu ir draugais per Didžiosios depresijos apsėstas Amerikos valstijas, aplink matydamas skurdą, badą ir neteisybę. Kelionėje sutinkami žmonės sustiprina jo vertybių sistemą, išmoko atjautos, meilės, stiprybės.

Aprašyme žadama, kad šis romanas sužavės taip pat, kaip „Ten, kur gieda vėžiai„, bet manęs taip nepakerėjo. Siužetas palyginus pakankamai nuspėjamas ir veikėjų jausena taip nekerta iki širdies gelmių, nesujaudina iki ašarų, kaip Kajos istorija.

Puiki klasikinė odisėja, bendražmogiškas troškimas surasti namus, priklausyti šeimai, būti geru žmogumi. Nei pridėsi, nei atimsi.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 8.