Viktorija Baltramiejūnienė: Veido revoliucija
Ant kiekvieno kampo mums aiškiai pasakoma „tu negali“, „tau nepavyks be manęs“. Ir mes nedrįstame net pradėti… Neturint savo grožio specialisto, jaučiamas ir nevisavertiškumas. Tenka nusukti kalbą ar nuleidus akis prisipažinti, kad neturi savo (nuolatinio) kosmetologo, kirpėjo, manikiūro meistro. Ir prisipažink, kad tikrai jautiesi nejaukiai neturėdama jų, nes tai neva nenormalu. Stop! Nuo šiol pradėk didžiuotis, jei neturi nuolatinių patarėjų ar tarnų, kuriems atiduotum nemažai savo laiko, energijos ir pinigų.
Prisipažįstu, ši citata mane absoliučiai papirko, nes esu grynakraujė aš-pati moteris, ir kai susiduriu su problemomis, kurių savarankiškai negaliu išspręsti (pvz., nemoku pataisyti automobilio ar danties), mane tai suerzina. Todėl tikrai nesamdau žmonių, kad jie man pasakytų, ką rengtis ar kad užteptų lašelį dažų ant antakių. Mėgstu prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą pati. Grožio sritis – ne išimtis.
Todėl jau turbūt kokį pusmetį domiuosi veido mankštomis ir savimasažais: žiūriu video įrašus, lankiausi keliuose praktiniuose vebinaruose, o dabar va ir knygą perskaičiau. Nesitikiu kažkokių stebuklų, tačiau suaktyvinti kraujotaką, limfos tekėjimą ir pramankštinti veido raumenis, mano nuomone, tikrai pravartu – ir dėl grožio, ir dėl sveikatos.
Pamenu, mano amžiną atilsį močiutė vis perspėdavo, kad kuo mažiau liesčiau savo veidą, nusipraususi labai švelniai priglausdama sausinčiau jį rankšluosčiu, ir, aišku, jokiais būdais netampyčiau odos, nes paskui būsiu raukšlėta. Pasirodo, viskas yra atvirkščiai – veidą reikia liesti, masažuoti ir mankštinti, tokiu būdu raukšlės nebus tokios gilios ir jų bus mažiau, oda ne taip greit suglebs, veidas ne taip greitai sudribs ir praras savo kontūrą.
Knyga man patiko, joje daug informacijos logiškai ir nuosekliai išdėstyta. Pasigedau tik gilesnių veido anatomijos žinių apie raumenyno sandarą ir išsamiau aptartų žinių apie tai, kas su raumenimis vyksta senstant.
Autorė sako, kad norint pasiekti vizualiai pastebimų rezultatų, veido mankštai reikia skirti kasdien iki pusvalandžio laiko, labai svarbus reguliarumas. Na, aš to daryti tikrai neketinu – estetinis grožis mano prioritetuose yra ne pirmoje, ne antroje, ir net ne trečioje vietoje, ir visokių tokių rutininių dalykų šiaip nemėgstu, man nuobodu. Tačiau iš esmės savo veidą mėgstu liesti, tad perskaičiusi knygą papildžiau išmoktų pratimų arsenalą ir juos atlikinėsiu toliau pripuolamai – skaitydama knygas, žiūrėdama filmus ar spoksodama pro langą. Nesvarbu, bus pastebimi rezultatai, ar ne, vis tiek naudos daugiau nei nieko nedarant.
Bet jei esi rimtai nusiteikusi atjaunėti dešimčia metų ir nori skirti mankštai kasdien po pusvalanduką – pasidomėk šia knyga!
Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 8.
