Vienas

Identiteto paieškos. Identiteto krizė.

Galiu būti kuo panorėjus. Pasikeisti vardą, plaukų spalvą, religiją, mėgstamiausią patiekalą, įsitikinimus, įvaizdį, profesiją. O kaip paaugliams (ir ne tik, kas baisiausia) smagu interneto prerijose sukurti save over and over again, įgyti statusą ir gyventi. Galiu dienai ar valandai tapti kita. Ir tampu. Moku išsprogdint akis, moku saldžiai šypsotis, moku būti išmintinga. Kaukes svaidau dangun kaip absolventai kepures, žiūriu, kur nukris. Šiandien keista dėl savo pačios įvairiapusiškumo. Aktoriams taip būna, vargšeliams. Pradedi nebeskirti, kur Tu, kur Tavo vaidmuo. Nes iš tiesų esame vieni kituose įaugę kaip pušys kopose. Esam persismelkę vieni kitų savybėm ir ydom. Esam be proto panašūs. Nes aš ir Tu vieno kraujo? Nes mes vienas.

R. Bach‘as paglostytų mano šviesią galvą už tokius žodžius. Sakytų, pamoką išmokai, mergyt. Vėlgi – negi to ką tik pati neišgalvojau? Visos mintys mano smegenuose jau kažkada buvo kitų žmonių išmąstytos. Ir visi jausmai išjausti. Visos vienatvės išgyventos. Taip kaip žinot, kur aš, o kur Tu? Reikia žinot? Kai identiteto krizę sprendi, vertėtų. Esu ląstelė organizme, turinti visas organizmo savybes (dėti tašką ar klaustuką?) .?. Iš manęs vienos galima būtų klonuoti Tave, ir jį, ir ją, visą žmoniją.

Hamm, hamm, hamm, kažkam skrandžio tuštuma veikia kaip smegenų nukrypimo į hamm hamm hammm apmąstymus katalizatorius (dėti tašką ar klaustuką?) ?.?