Torgny Lindgren: Dorė Biblija

Vos tik rašantysis įsivaizduoja, kad ženklais galės perteikti savo mintis, šios kaip mat pabėga, tarsi suyra. Praeities tuštuma susispaudžia, pavirsdama dabarties, nūdienos tuštuma. Kai būtį stengiamasi perteikti taip, kaip tuo metu ją suvokia rašantysis, toks kūrinys tegali atspindėti nesatį. Todėl jį reikia nuolat papildyti, atnaujinti. Rašytojas savo darbu tarsi nudrenuoja praeitį ir sykiu nusausina savąjį „aš”. Iššvaisto tai, ką visomis išgalėmis buvo sutelkęs į visumą. Sudegina, pelenais paverčia tą medžiagą, kurią tarėsi pamatęs ar netgi apčiuopęs.

Pagrindinis romano veikėjas serga disleksija, tačiau pirmoje XX a. pusėje tokia liga dar nebuvo apibrėžta, todėl paauglį tėvai išsiunčia į protinę negalią turinčių asmenų prieglaudą. Nepaisant įvairių gyvenimo negandų ir sunkumų, vyras nė akimirkai nepraranda dvasios stiprybės, optimizmo, pasiryžimo gyventi dorai.

Romane atidžiai nagrinėjamas žmogaus santykis su rašytiniu žodžiu, skirtumas tarp skaitančio ir neskaitančio. Taip pat nemažai biblinių motyvų, Dievo alegorijų.

Nuoširdus, paprastas, kilnus garsaus švedų rašytojo kūrinys.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 8.