Tomas Vaiseta, Valdemaras Klumbys: Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje

Tačiau meilės idealizacija faktiškai iki devinto dešimtmečio antros pusės buvo nepajudinama ir, kaip pridera diktatūrai, užgniauždavo alternatyvas siūlančią „laisvos meilės” ir panašias idėjas. Be to, seksualinis gyvenimas buvo po truputį normalizuojamas, bet niekad, iki pat žlungant sovietų Lietuvai, neatsisakyta jo heteronormatyvumo – tos pačios lyties asmenų santykiai nebuvo pripažįstami kaip žmonių seksualinio gyvenimo forma. 

Kai smalsauju istorijos moksle, politika man visuomet būna mažiausiai įdomi, tačiau degu noru sužinoti, kaip anksčiau atrodė žmonių buitis, kasdienės rutinos, kaip jie suvokė pasaulį ir patys save. Todėl dviejų istorikų populiaria kalba parašytą monografiją apie seksualumo kultūrą sovietmečiu griebiau net neabejodama, kad skaitant nuobodžiauti neteks.

Teigiama, kad apie 60-70 procentų moterų sovietmečiu nepatirdavo orgazmo, už homoseksualius santykius galėjai sėstis į kalėjimą, o abortai buvo skatinami stipriau nei prevencinė kontracepcija. Valdžia įvairiomis priemonėmis reguliavo seksualinį žmonių gyvenimą ir jo raišką, ryškiausiai tai atsispindėjo žiniasklaidos priemonėse, nuo kurių išsamios apžvalgos ir pradedama monografija.

Knyga, padedanti geriau suprasti sovietmečiu gyvenusios kartos požiūrį į įvairius dalykus.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 9.