Thich Nhat Hanh: Ramybė su kiekvienu žingsniu

Kai nekvaršiname sau galvos dėl to, pavyksta mums savo veiksmais kurti meną ar ne, tačiau kiekvieną akimirką iš visų mūsų poelgių sklinda rimtis ir sąmoningumas, tada kiekviena gyvenimo minutė tampa meno kūriniu. Gebame kurti netgi tada, kai netapome ir nerašome. Esame sklidini grožio, džiaugsmo ir ramybės, mūsų dėka daugelio žmonių gyvenimas tampa gražesnis. Kartais geriau net nekalbėti apie meną ir nevartoti šio žodžio. Jei mūsų poelgiai bus sąmoningi ir atitiks mūsų principus, tai ir mūsų menas klestės, netgi jei visiškai apie jį nekalbėsime. Kai išmokstame būti ramybe, suvokiame, kad menas – nuostabus būdas dalytis ta ramybe su kitais. Svarbiausia tai, kas mes esame, o jau meninių saviraiškos priemonių kaip nors rasime. Tad turime grįžti vidun, o kai savyje aptiksime džiaugsmą ir ramybę, kūryba taps natūrali, organiška ir savaisiais kūriniais mes tikrai pasitarnausime pasauliui. 

Nuostabi Thich Nhat Hanh’o knyga, kurią kiekvienam verta laikyti ant stalelio prie lovos ir kas vakarą prieš miegą ar ryte perskaityti po nediduką skyrių tam, kad prisimintume, vardan ko ir kaip verta gyventi.

Autorius primena, kad meditacija – tai ne tik tai, kas vyksta, kai sėdime tyloje sukryžiuotomis kojomis. Meditacija yra tai, kaip mes sugebame išlaviruoti kartais tikrai beprotiškame kasdienybės chaose, kai vienu metu suserga vaikas, sugenda automobilis ir užsitrenkia vonios durys. Kur mūsų vidinė ramybė tuomet? Ašrame harmoniją ir pusiausvyrą palaikyti žymiai lengviau, bet tai tik pratybos, pasiruošimas tikrajam gyvenimui.

Švelniai ir maloniai Thich Nhat Hanh vis primena, kad kiekvieną veiksmą turėtume atlikti sąmoningai, nuolat sugrąžinti save į čia ir dabar, o į visas būtybes žvelgti su atjauta ir meile.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 8.