Šviežiai. Iš naujo.

Graži šiandien diena, ir aš jaučiuosi laiminga nuo pat ryto. Kaip kartais būna liūdna be priežasties, taip šįkart smagu.

Ir visas gyvenimas stebėtinai lengvas, nes nuo jūros pučia lengvutis brizas, ir pėdos svyla įkaitintam baltam smėly, o bangos iššniokščia visas žemyn traukiančias mintis, iščiulpia su jėga iš galvos ir paskandina po smėlėtom kriauklėm. Man tikrai lemta gyventi ten, kur šilta. Lengva gyventi, kai šilta viduj.

Basčiausi kokią valandą po Laisvės alėją, pavasaris giedruose praeivių veiduose. Knygynuose kvepia šviežios mintys, drabužių parduotuvės dvelkia atsinaujimu. Nė vienoj vaistinėj neturi erškėtuogių sirupo ir dar juokingai kraipo pečiais neva dabar ne senovė. O man mama buvo nupirkusi, kai sirgau, ir dabar tapau priklausoma, o sako, kad neturi…

Esu alergiška katėms (galbūt tai viena iš priežasčių, kodėl taip dievinu šunis), bet man patinka iš tolo žavėtis jų egiptietišku grakštumu, ir tuo, kaip jos sugeba išlaviruoti net labiausiai prigrūstame daiktų kambaryje jų visiškai nepaliesdamos. Šunėkai, išvydę mylimą šeimininką, nieko daugiau nemato, mosikuoja savo linksmosiomis uodegomis, šluodami viską aplinkui. O katės tokios subtilios, mur miau… Čia viena iš Afrikos:

viltingai.JPG

Facebook komentarai

8 Comments

Join the discussion and tell us your opinion.

shatas
2008 02 26 at 15:54

kai paskaitai tai taip katiniskai 🙂

Gytis
2008 02 26 at 18:25

Mano katytė siunčia linkėjimus, kad taip apie jos giminę gražiai aprašei 🙂

Sveikas
2008 02 26 at 20:30

Kažkaip ir man šįryt katės su katinais užkliuvo – morčius!

Kad aš sugebėčiau taip aistringai serenadas plėšti, kaip tai daro ūsuotieji Romeo kailiniuotoms savo Džiuljetoms!

mizgE
2008 02 27 at 8:44

Kalbant apie sunis… Tai toli grazu ne visi gali savo uodegomis mosikuoti, kai kurie ju tiesiog neturi…Gaila…
Truputi ne i tema, bet gerai kad pasikeite veisliu standartai ir uzdraude kapot ir uodegas, ir ausis.

Aurimas Gudas
2008 02 27 at 9:16

Teisingas pastebėjimas apie šunų uodegas. Jos tikrai linksmesnės 🙂

Sebas
2008 02 28 at 14:53

Atsiprašau, bet per kur Egipte yra grakštu? Kiek teko ten visko matyti, tai aplink vien bardakas, ir krūva „čigonų” 😉

PinkCity
2008 02 28 at 15:46

Turėjau omeny ne Egipto grakštumą, o kačių, kurios šioje šalyje buvo (tebėra?) gerbiamos ir dievinamos: deivė Bastet moters kūnu ir katės galva įkūnijo vaisingumą, motinystę, grožį ir graciją.
Kitas dalykas – visur žmogus mato tai, ką nori matyti. Vienas gali žavėtis šveicariško miesto sterilumu, kitas nejausti jo dvasios. Man visi tie rytiečių / šiaurės afrikiečių šiukšlynai tiesiog kvepia gyvenimu.

lapai
2008 09 09 at 19:12

erškėtuogių sirupo Vilniuj yra Vilniaus g. Šeimos vaistinėj 😉

Leave a reply