Šunys stebi gyvenimą

Geriausias jausmas – kad ir kur benukeliautum, jaustis kaip namie. Nes turi savo rankas, kojas, pilvą, nugarą, galvą, plaukus, nagus, visus vidaus organus, net jei kūnas ir pavargęs ar sužalotas, Tu turi savo mintis, įsitikinimus, jausmus, turi savo sielą, savo šerdį, ašį, tai, kas išreiškia Tavo būties esmę. Vadinasi, turi viską, ko Tau reikia.

Anksčiau stebėdavausi, kodėl įvairių religijų pradininkai bei pranašai aukština neturtą, askezę, juk jei viskas žmogui yra Dievo duota, tai finansinė padėtis taip pat, ir jei turčiui nereikia nuo aušros iki sutemų lenkti nugaros prie kokių fabriko staklių, jis gali šį laiką skirti maldai, meditacijai bei geriems darbams, ar ne taip? Betgi pasirodo, kad dažniausiai materialiniai turtai sukuria tokį puikių iliuzinį saugumo jausmą, jog žmogus nebejaučia poreikio siekti dvasinių lobių, ir nerimastingai miega apsikabinęs savo aukso puodą. Todėl Sidharta Gautama paliko savo karališkus rūmus, todėl Jėzus Kristus mokiniams liepė užmiršti viską, ką turėjo, todėl ir dabar girdžiu istorijas apie nuosavus verslus ir nekilnojamus turtus išparduodančius ir dvasinėn kelionėn susiruošiančiuosius trisdešimtmečius, ir visi jie sako – verta. Nes tai, ką randi, nepalyginamai brangiau. Saugumo jausmas iš išorės perkeliamas vidun.

Ir tada – kad ir kur benukeliautum, jautiesi kaip namie. Nes turi savo rankas, kojas…