Savaitgalis Niurnberge
Lėtai vaikščiodami akmenimis grįstomis gatvėmis, leidome sau tiesiog būti – be tikslo, be skubos.
Stebėjome senovinius pastatus, išsaugojusius šimtmečių istorijas, pajutome jų formą ir tekstūrą, klausėmės miesto šurmulio, kuris kartu buvo ir gyvas, ir tylus. Sustojome prie upės, stebėjome jos tėkmę ir leidome minčių srautui ramiai tekėti šalia.
Niurnbergas priminė, kad miestas – ne tik vieta, bet ir būsena. Kad net tarp žmonių, triukšmo ir judėjimo galima rasti erdvės ramybei ir įsišaknijimui šioje akimirkoje.
Šis laikas tapo priminimu, kad dėmesingas buvimas nėra tik meditacija ramioje vietoje – tai gyvenimo būdas, kurį galime puoselėti bet kur.
Facebook komentarai