Saulius Jasionis: Gamtinis sodas

Laikas pagaliau suprasti, kad sodo turtas – ne tik vaismedžiai, už kuriuos galbūt brangiai mokėjote ir kuriais rūpinatės. Sodo turtas – tai ir nukritę lapai, ir kiekviena žolelė, ir kiekvienas smulkiausias vabzdelis ar voriukas, apie kurio gyvenimą jūs nieko net nenutuokiate. Sodo turtas – tai visi organizmai, gyvenantys ant žemės ir po žeme, ant žolių ir medžių, tarp jų ir vadinamieji kenkėjai – jie irgi tas pats sodo turtas, kartu su vaismedžiais sudarantis tą įspūdingą organizmą, kuris vadinamas gamtiniu sodu. Tai gyva, vientisa, gamtos meistriškai supinta grandinė, kurią mes labai mažai pažįstame. Tačiau yra tikras dalykas: bet kurioje vietoje ją išardžius, griūva visa tvarka – sodas netenka sveikatos. 

Taip pasiilgau sodo ir daržo darbų, kad galvoju nors teoriškai akiratį praplėsiu. Puiki knyga!

Visada gyvenime mėgstu išsiaiškinti ne tik kaip reikia kažką daryti, bet ir kodėl, nesvarbu, ar būtų kalbama apie maisto gamybą, jogos asanų atlikimą ar vaikų auklėjimą. Knygos autorius, turėdamas nepaprastai daug tiek teorinių, tiek praktinių žinių, labai išsamiai ir logiškai paaiškina, kur, kaip, kada ir kodėl reikia sodinti, (ne)formuoti ar skiepyti vaismedžius, dauginti vaiskrūmius ar rūpintis bitėmis (nes taip, jos irgi yra gamtinio sodo dalis!)

Liūdna, kad nepavyks kai kurių principų pritaikyti sodininkaujant prie namų, nes gyvenant mieste esi priverstas laikytis tam tikrų želdinimo reikalavimų, pavyzdžiui, kaimynai tikrai nebūtų patenkinti, jei žolę pjautume tik dukart per metus, tačiau bendras supratimas apie tai, kas vyksta medžio kūne, kaip visi organizmai sąveikauja ir kodėl aplinkos informacija svarbesnė už genetinę, išliks atmintyje ir tikrai pagelbės ūkyje.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 8.