Saldus komercinis intymumas
Kartais man atrodo, kad šitas gyvenimas man buvo įteiktas kaip prizas už viską, ką gero pasauliui padariau praėjusiuose gyvenimuose. Užtat galiu niekuo nesirūpinti, nei savim, nei tuo labiau kitais, nes man tokios tarsi niekad nesibaigiančios atostogos. Nešiojuosi pilną skraitą valentininių širdelių ir lipnių šypsenų, žarstau dešinėn kairėn, klumpa meilės išsiilgusieji man po kojomis, baik spoksot po sijonu, neverk, kai skaudžiai užminu, aš tiesiog nebežiūriu žemėn. Šiame gyvenime aš jau ne gailestingoji sesuo, atsiprašau. Aš tik savo brolio ir sesers sesuo. Daugiau niekieno, absoliučiai. Sesuo.
Dar niekaip nesuvokiu vieno dalyko, kai per filmus (paskutinį kartą mačiau per House’ą ir Lūpdažių džiungles, vienas už kitą kultinesni serialai) reikia greitai pasimylėti, nes tai vyksta darbe arba koks nors ten vyras turi grįžti, kokių velnių reikia nusirengti marškinius ir kitus viršutinius drabužius? Kokią įtaką jie daro, išskyrus tai, kad užtrunki, kol nusivelki, o po to vėl apsivelki? Jeigu teisingai suprantu, kai eini greituko, jau būni pakankamai susijaudinęs, kad apsieitum be visų glostinėjimųsi ir panašiai, ne? Nežinau, mane tokios scenos iš karto suerzina, nes netikroviškos, atrodo, kad aktoriūkštis tenori savo pilvo raumenimis pasipuikuoti, arba kad jie būtent siekia būti aptikti daktaro House’o.
Taipogi man neduoda ramybės klausimas, kokį procentą mano skaitytojų sudaro nepilnamečiai, nes jau penkioliką kartų planavau savo nuomonę apie biseksualumą kaip aukščiausią humaniškumo formą parašyti, bet nenoriu jaunų protų savo nesąmonėm traumuoti. Tai ir nerašysiu tikriausiai. Nes vienas sugadintas gyvenimas jau yra daug.
11 Comments
Join the discussion and tell us your opinion.
Jeigu biseksualumas – aukščiausia humaniškumo forma (Tavo nuomone), tuomet kodėl tai vadini nesąmonėm? Labai laukčiau (manau, kad ne tik aš) Tavo pasisakymo šia tema. Hm, tikrai labai įdomu! Intriguoja.
P.S. Esu įsitikinus, kad nepilnamečiai šiuo metu žino tikrai labai daug, daugiau negu galime įsivaizduoti 🙂
Nes aš savaime esu prieštaringa asmenybė.
O jei rimtai, tai įvairūs žmonės įvairiai į įvairius dalykus reaguoja, o paauglystėje per daug dažnai pasirinkimus diktuoja pavyzdžiai.
Spaudžiant mygtuką „Skelbti” kilo mintelė, kad paskutinė pastraipa gali būti palaikyta provokacija prašyti / reikalauti tokio įrašo, bet mano intencija ne tokia.
Skaitymo laisvė! Tu rašai, o jei kam nepriimtina, tai ką tu rašai, tai gali neskaityti 😉
oohhhhkey… kas čia visiems pasidarė – šį mėnesį jau ketvirtą kartą su biseksualumo tema susiduriu 🙂
ir užbėgant už akių – NE, vyrukams tai nėra aukščiausia humaniškumo forma.
Aš už naturalumą 🙂
Ech, kokia tu laiminga, net pavydu darosi. Nepiktai ;]
Autoriaus intencijos reikšmės formavime neturi prasmės 🙂 Peršasi išvada, kad save laikai autoritetu arba pavyzdžiu, kuriuo galima būtų sekti, tiesa? Manau, kad iš esmės neįmanoma kažkam įteigti kažko, kas iš esmės nėra būdinga jo charakteriui, egzistencijai, būčiai, jei taip jau norit. Aš provokuoju tik 🙂
Tai kad tas biseksualumas įgimtas būna. Tad jeigu telikas/žiniasklaida/blogo įrašai ir gali įkvėpt kažkam, tai nebent kokiems laikiniems eksperimentams. Tipo „O wow, įdomu – reikia išbandyti.”
Iš įrašo užtat labai gerai matosi pačios autorės nuomonė apie tai. Netgi galbūt vaidmuo gyvenime. Ji biseksualumą ne tik tai pateisina, bet ir iškelia. Todėl laukiam išpažinčių muahah.
Aš irgi tik provokuoju.:)
Na jeigu bisexualumas yra aukščiausia humaniškumo forma, tai zoofilija aukščiausia gyvunų meilės išraiška
Aš gyvūnas.
„klumpa meilės išsiilgusieji man po kojomis, baik spoksot po sijonu, neverk, kai skaudžiai užminu, aš tiesiog nebežiūriu žemėn”
Vien tik dėl tokio vertėjo skaityt. 🙂