Rūta Vanagaitė: Ne bobų vasara

Larsas Tornstamas, Švedijos Upsalos universiteto profesorius, sukūrė teoriją, vadinamą gerotranscendencija. Žmonės, sulaukę brandaus amžiaus, nesiliauja augti. Tiesiog augimo kryptis keičiasi – iš materialistinio, pragmatiško pasaulio (karjera, santuoka ir dauginimasis) su amžiumi persikeliame į kitą sritį, susijusią su visata ir amžinybe. Senėjimas lemia pozityvias mūsų permainas – didesnį saugumą, išmintį ir ramybę.

Užkliuvo akis už šios knygos (N-40 suintrigavo), norisi paįvairinti savo lektūrą netikėtais prieskoniais. Bet va kai skaitau kažką ne savo stiliaus ir ne mėgstamo žanro, sunku vertinti ir komentuoti. Nes kaip savo žanro knyga – motyvacinė saviugda – ji tokia visai nieko. Nors mane pirmoj daly ir erzino, ir net juokino tie „viskas bus gerai, šypsokis ir būk laiminga” teiginiai be jokio argumentavimo. Antroje pusėje atsirado daugiau loginio pagrindimo.

Artima buvo tai, kad autorė remiasi mano mėgstamų rašytojų – Henry David Thoreau, Clarissa Pinkola Estes, Jean Shinoda Bolen, Eckhart Tolle – kūriniais, tiesiog juos perpasakoja ir cituoja atskirais skyriais. Kadangi šių meistrų idėjos man artimos ir kadaise netgi sukėlė mini asmenines revoliucijas mano gyvenime, negaliu nepritarti tiems teiginiams ir nesižavėti mielais priminimais apie tai, kas aš esu ir kaip man reikėtų gyventi. Tačiau nieko naujo nepavyko išgirsti.

Tai jei Tau per keturiasdešimt ir norisi, kad kas nors Tave pamotyvuotų, drąsiai imk šią nedidukę knygelę, gal joje paminėtų autorių idėjos užkabins ir norėsi pasigilinti.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 7.