rugsėjis

kai tu taip švelniai pirštų galiukais

narplioji drėgnus voratinklius

kad jie netyčia mano svajonių

nesupančiotų ir neapkandžiotų

pradedu kvepėti mėtom ir namais

atsigulu nuoga ant akmens

šnabždu kad drugiai šiemet

žiemos čia nes šilta pas mus

ir krykštauja maži sapnai

tipena pirštų galiukais per

ūkanotą kasdienybę o tu sakai

kad rudens sultys saldžios

na gerai paragaukim