Rožinė Kalėdų saulė
Vis dažniau pagaunu save svarstant, kad ne mane ištiko krizė, o aš ištikau ją. Užtikau ir išsišaipiau. Užpaišiau kreidelėmis ant sutrūkinėjusių šaligatvio plytelių ir nuplėšiau su pernykščiais tapetais nuo betoninių blokų. Dabar yra gėlės ir spalvos. Ir svajos apie visus šauniuosius dalykus, kuriuos veiksiu būdama bedarbė. Reikia pradėti užsirašinėti, kad neužmirščiau. Visų pirma planuoju rožine spalva nusidažyti plaukus. Bent jau garantuos, kad greitu metu tikrai nesusirasiu darbo ir liks pasakiškas laikas likusiam sąrašiukui.
Apmaudu, kad mano planai nusėda dulkėmis galvoje ir ant popieriaus. Bet toks jau mano gyvenimas. Sunku rasti tinkamą žodį jam apibūdinti. Jei gyvenčiau virtualioje realybėje, taip ir įvardinčiau, dabar gi – nesuskaičiuojamų pasirinkimų, kurie mane džiugina, bet lieka neįgyvendinti, labirintas?
Ir ką tik pagaliau sąmoningai suvokiau, kad labiausiai laukiamas, geidžiamas ir tikrai tikroviškai išsiilgtas elementas Kalėdų maišalynėje yra Saulėgrįža. Žiema dar tik įsibėgėja, apšerkšiję automobilio langai, įsėdus įsijungiu šviesą, kad su muzika susitvarkyčiau, pirštinė ant vairo, pirštinė ant pavarų svirties, atšilęs oras salone tik tada, kai jau reikia išlipti, atrodo, viskas tik prasideda. Betgi ne, iš tiesų. Mano dienos po Kalėdų ims šviesėti, mano vakarai taps ilgesni (pilnesni ilgesio?), o rytais vėl kambarys taps raudonas, nes perskros spinduliai roletus. To aš laukiu. Su Saulėgrįža mane sveikinkite ir jos proga apdovanokite.
16 Comments
Join the discussion and tell us your opinion.
Mane irgi ištiko krizė aka metu pabaigos sindromas aka permainų metas. reiks gal aprašyti. Mirštu.:(
Manęs gi neištiko, sakau, – atvirkščiai. O tikrasis permainų metas man prasidės tik vasario penktą, jei viskas sėkmingai susiklostys. Nes dabar turiu tiek milijonų darbo, kad bijau, jog darbdaviai gali persigalvot ir sakyt pasiliki o mieloji. Nou uei.
Ne tas zodis kaip siandien „apserksije” automobilio langai. Net nusprendziau eiti pescias namo is darbo ir padariau atradima, kad net slidinedamas uztrukau trumpiau, nei tikejausi. Supratau kad neapsimoka i darba vaziuoti su masina 🙂
Ranka pridejusi prie sirdies galiu pasakyti, jog pilnai suprantu siu eiluciu autore.. Turejau keleta panasiu patirciu… Vienos – kai esu „ismetama” is itempto darbo (darbovietes),kuriose taip ir netradau saves… kitos gi – kai buvau „ismetama”, kur jauciau kad tuoj tuoj, reikia tik siek tiek kantrybes man – jiem ir viskas gal susitvarkys… Vienu ir kitu atveju tie isejimai pirmosiomis dienomis atrodo, kaip rojaus sodai zemeje! Kiek as igyvendindavau ir kiek dziaugsmo atrasdavau tose savo naujose kasdienybese…
Taciau dabar… Neuzilg griztu i Lietuva… Norejau tiketi, kad sikart bus Darbas ir As (deretume kartu)… Bet tokia bergzdzia situacija apgulusi Lt, kad beviltiskai meldziuos, kad tik rasciau Darba… jau nebegalvoju apie save net. Liudna. Liudna. Liudna.
O del taves smagu! 🙂
Kiek čia liūdėsi motera 🙂 Paskutiniai 4 įrašai tokie, kad net savęs pradedu gailėtis :)) C’mon palik savo vaikina, parduok butą, emigruok į USA pas mane. Indus plausi – princesė būsi, minicooper vairuosi :))
Kas liūdi?
Tu
Aš. Blt, aš juk noriu MiniCooperio. Iš kur žinot? Tai – Kalėdų stebuklas.
Man toks įspūdis susidarė, kad visi bernai galvoja, kad visos mergos nori MiniCooper’ių.
mea, dar beetlų
minicooper ir beetle nevairuočiau net už dyką. fe…. tik pencininkėms baboms.
Edita, acargeu.
Kodėl? Dėlto, kad aš moteris tai turiu susipakuot į kuo mažesnę mašiną (kad tikriems vairuotojasm-vyrams nesimaišyčiau) ir dar kabluką užsiklijuot, kad visi žinotų kad šitos kely reik vengti, (nes jai kablai smegenninę spaudžia). Ane?
Vaje, motera, kas Jus puola?
Tenorėjau mielai paaiškinti, kad turime būti tolerantiški kitų žmonių pasirinkimams ir neprasivardžiuoti, ypač tokiame rožiniame tinklaraštyje.
O žodis „pensininkėms” rašosi su „s” 😉
Edita nesikarščiuok, kad ir kaip tu norėtum paneigti, bet moksliškai įrodytą, kad moterys labai sunkiai jaučia mašinos gabarituos, kuo mašina didesnė, tuo sunkiau sukti posukius, pravažiuoti pro kliūtis, apvažiuoti duobes, parkuotis. Net neabejojų, kad pati sukdama siaurutėlėje sankryžoje, nejauti dešnės puses priekinio kampo ir suki „vabanak” su idėja „turėtų praeiti..” 🙂
1governor