Religinis švietimas mokykloje
Kažkaip anksčiau nelabai susidurdavau su religijos brukimu mokykloje, tačiau šiandien teko pasibaisėti net tris kartus ir man jau tikrai neramu – nors vaikų dar neturiu, bet kas bus, kai juos, tuos būsimuosius, reikės leisti į mokyklą? Kokiais testais patikrinti mokytojų galvas ir pažiūras? Nuostabu, kad gali rinktis tikybą arba etiką, bet kad katalikiškos tiesos neišvengiamai kišamos ugdytiniams visų pamokų metu!
Pavyzdžiui, lietuvių kalbos pamoka pradinėje klasėje. Vaikai mokomi skirti trumpuosius ir ilguosius balsius. Nupiešta šuns būda. Vaikai, ar tariame būda ar buda? Kažkaip iš tiesų nelabai ilgai šiame žodyje ta ū tariasi, tai mokiniai ir sako – buda. Ar jūs žinote, kas yra Buda? Ir prasidėjo. Aš jokiais būdais netvirtinu, kad pradinių klasių mokytojos turi būti puikiai apsišvietusios religijų klausimais, tačiau… jei nežinai, tai bent jau nekalbėk!
Budaizmas, vaikai, yra religija, nes kiti žmonės savo Dievu vadina Budą. Kaip mes vadiname SAVO Dievą? Klasėje tyla. Po kiek laiko vienas berniukas tyliai pralemena: Jėzus… Teisingai, šaunuolis, MŪSŲ Dievas yra Jėzus, o kitų žmonių, kurie gyvena Indijoje, Dievas yra Buda. Jis vaizduojamas įvairiai – labai storas, plonas, su grandinėmis, su karve, kuri indams yra šventa, su daug galvų. Aš tiesiog apstulbusi žiūrėjau į tą mokytoją, nes manyje maišėsi ir juokas dėl visiško budizmo (ji žodį budaizmas pakartojo ne sykį, taip kad man tikrai nepasigirdo) neišmanymo, ir pyktis dėl to brukamo MŪSŲ Dievo. Ką paskui tėvai, išgirdę naująsias kalbas, pradinukui gali pasakyti? Kad jo mokytoja nusišneka?
Kitas variantas – kalbamės su vaiku apie baimes. Kaip ir dažnai pasitaiko, prasitariama apie baimę numirti. Teiraujuosi priežasčių. Pasirodo, mažasis numirti bijo todėl, kad pateks į pragarą, o ten jau bus velnias ir visokiausi baisumai. Iš kur žino? Nes sesė vienuolė pasakojo! Ar tokia religinio švietimo paskirtis? Gąsdinti mažuosius nebūtais dalykais? Dauguma vaiko baimių ir susivedė į tą pačią mirties baimę – dėl to bijo žaibo, gaisro, karo, uragano, nes numiręs vargšas nukeliaus į pragarą… Jokių kitų galimybių…
O trečias dalykas, užtvirtinęs dienos įspūdžius, buvo vaikams per tikybos pamoką (laimingi tie, kurie lanko etiką) rodytas filmas apie Kristaus kančią – nuo kruvinų vaizdų ne vienas mažylis akis dangstėsi ir krūpčiojo, o mokytoja su pasigėrėjimu liudijo: štai, matot, kaip buvo atpirktos JŪSŲ nuodėmės!
33 Comments
Join the discussion and tell us your opinion.
Aš irgi esu tą patį pastebėjusi, mane siaubas ima.
Vakar prieš miegą klausydamas Naujojo Testamento audioknygos kaip tik ir pagalvojau: jei dabar grįžčiau į mokyklos laikus, tai visai mielu noru pasirinkčiau tikybą. Bet prisiminiau mokytoją… 🙂 Tikriausiai ir su dabartinėmis žiniomis būčiau geresnis pedagogas nei ji.
budulizmas – tos mokytojos religija.
O juk tikyba iš tiesų turėtų būti tokia pažintinio pobūdžio apie viską ir visas… Net ir laisvę netikėti.
Mūsų mokyklose negalima netikėti – per prievartą brukama tikyba ir nors tu ką.
Teko savo akimis matyti kai vienoje mokykloje etiką lankantiems vaikams buvo uždrausta prieiti pirmosios komunijos, o jeigu jau taip labai nori, būk malonus, atsiskaityk kunigui už 4 praleistus tilybos pamokų metus. Na, argi ne nesąmonė?
Vos perskaičius norėjau kaip FB, „laikinti”. Labai teisingai ir paprastai aprašyta įsisenėjus problema. Man tikybą mokykloje dėstė kunigas, kuris, kiek pamenu, taip nepersistengdavo, bet tokių marazmų, kaip kad aprašei, „šiuolaikinių” tikybos mokytojų galvose su kaupu.
Siaubas. Koks siaubas!
Taip, kokia psichologine patikra tikrai nepamaisytu darbinant pedagogus.. Bendrauju su mergaite, besimokancia vidurinej, tai dar baisesniu baisybiu kasdiena prisiklausau. Vaikams besisypsanciu mokytoju visoje mokykloje vos kelios.
Manau, tai lietuvių kalbos mokytojai reikia diplomatiškai padovanoti kelionių po Indiją, Tibetą – Aziją – Almanachą. 🙂
O aš šiaip neseniai pradėjau kabinti religijos temas, gaila, kad kol kas tikri religijos šalininkai bijo veltis į diskusijas.
Labai geri pastebėjimai dėl mokyklos.
Religiją kiekvienas pasirenka pagal savo tikėjimą (pvz. man artimas Unitarinis Universalizmas). Mokytojai turi ne „kišti” religiją, o padėti atrasti savo religiją (bet tas Lietuvoje dar toli).
Beje, kiekvienoje mokykloje privalo būti etikos pamokų pasirinkimas vietoj tikybos. Čia tik tarp kitko.
oi blyn. gal šiais laikais, norint tapti pradinukų mokytoja, užtenka pradinio išsilavinimo? O.o
Man mokytojų aprašymai labai priminė Naša Raša 😀
O jei rimtai, tai siaubas, kam kišti tokias nesąmones mažulėliams? Ir dar klaidingas, apie budaizmą :O
Mokytojai irgi yra žmonės, tarp kurių tikrai yra bukų.
O tikybą Lietuvos mokyklose reikėtų uždrausti dėstyti kunigams, vienuolėms ir kitiems nuo konkrečios religijos PRIKLAUSOMIEMS žmonėms.
Taip pat religiniams fanatikams, sektantams, pedofilams ir šiaip pakrikusios psichikos individams.
Turi būti dėstoma ne tikybą į jėzų kristų (kaip dabar) o RELIGIJOS (jų istorija, lyginamoji analizė ir pan).
Pameno savo jaunystės religijos (krikščioniškos katalikybės) pamokas. Graudu buvo, kai ta discipliną dėsčiusi mergaičiukė nelabai gaudės senajame testamente… jau nekalbant apie kitas religijas.
Daliau, tikybos dėstymas yra teisė, kurią šeimoms užtikrina LR Konstitucija. Ji eina kartu su teise tėvams savarankiškai rūpintis vaikų religiniu bei doroviniu ugdymu. Labai gaila, jog apsimetate (?) to nesuprantąs.
Baisu , kai susirinkusios tobulybės narsto vargšę mokytoją.Mokytoja taip pat žmogus . kas nedirba tas neklysta.O tikyba ar etika tai visų vaikų laisvas pasirinkimas.Ir nereikia čia dramatizuoti. Kokie mes kartais greiti teisti dėl vieno netaip ištarto žodžio …
Dėl to Mel Gibson filmo rodymo vaikams, manau čia žurnalistinė fantazija 🙂 Filmas „Passion” yra N18 kategorijos ir vargu ar koks mokytojas leisis į tokį kriminalą, ne bent siektų, kad jam būtų atimta teisė užsiimti pedagogine veikla visam laikui. Taip, kad labai abejoju bendrai šio straipsnio faktų autentiškumu. Tikybos mokymui mokyklose nepritariu, tuo turi užsiimti tėvai, jei pageidauja.. o jei nepageidauja ir nesilaiko sakramentų (čia aš apie katalikus) tai jokios tikybos pamokos nepadės tik subalamutins vaiką. Daliau, lyginamoji analizė ir teologija yra aukštųjų mokyklų disciplinos. Martynai, LR Konstitucija taip pat garantuoja ir sąžinės laisvę, teisė nėra prievolė, taip, kad tėvai gali auklėti savo vaikus ir ateistinėje dvasioje.
Va tame ir reikalas, kad besiformuojančiam vaikui viską parenka tėvai, mokytojai, švietimo sistema, įtakoja aplinka ir tt. Retai, vaikas pats renkasi tą ką nori būtent jis.
ar pamąstėt kaip sakysime dėstoma tikybą islamo pasaulyje? Azijoje? Ar manot, kad ten dėstoma „religijų istorija”? Tokie komentarai ir straipsniai dar kartą įrodo, kad esame visiškai „tušti indai”. Tikybos dėstymas apima to regiono, valstybės tikinčiųjų išpažįstamą tikėjimą. Jei tu netikintis – etiką. Vienintelė bėda – mažai tų, kurie gali mokyti autoritetingai. Taip, „prikepė” mokytojų, kurie nė skatiko verti. O ir patys Bažnyčios vadovai labiau linkę kad ateitų tie, kurie nori mokytis, pažinti, o ne priverstinai. Ir kad tas mokymas būtų prie bažnyčių, o ne mokyklose. Tada kiekvienas pasirenka ir gauna tai ko nori. Daugelis čia kalba tik apie tikybos dėstymą, bet dar baisiau būtų užsiminti apie etikos mokytojus, jei juos taip būtų galima pavadinti… Ten tikras siaubas!
Mindaugai, tėvų teisė vaikams mokykloje suteikti religinį švietimą yra įtvirtinta LR Konstitucijoje, pritari tu tam ar ne. Jei to nesupranti, esi žioplys. O jei nori tai uždrausti, esi šiukšlinas komunistas. Centrinėj Azijoj (penkios buvusios TSRS respublikos) buvo draudžiama mokyklose dėstyti tikybą (islamo tikybą) sovietmečiu, daug kur dabar tebedraudžiama. Kokia pasėkmė? Steigiasi slaptos tikybos mokyklos.
Crabas_kanibalas: o iš kur atsiranda vaiko norai, ką? Pasakyk. Iš kur?
irena, jei būtumėte atidžiau skaičiusi tekstą, pastebėtumėte, kad kalbama ne apie vieną mokytoją, o tris skirtingas suaugusias moteris, kurių daroma įtaka pradinukams man sukėlė neigiamus jausmus, kuriais ir pasidalinau savo tinklaraštyje. Taip pat, jei būtumėte atidžiau skaičiusi tekstą, pastebėtumėte, kad neigiamus jausmus sukėlė ne neteisingai ištartas budizmo pavadinimas, o visiškas neišmanymas apie šią religiją bei to neišmanymo pateikimas vaikams kaip nediskutuotinos tiesos bei minties, kad Jėzus yra mūsų visų Dievas, brukimas, nors vyko lietuvių kalbos pamoka, taigi joje sėdėjo tiek tikybą, tiek etiką lankantys vaikai – galbūt pastarųjų šeimos nėra tikinčios arba yra kito tikėjimo, todėl vienos religijos brukimas man pasirodė nepriimtinas.
Mindaugai, šį asmeninį tinklaraštį rašau ne kaip žurnalistė, taigi jei manai, kad čia aprašytą savo patirtį susapnavau, tai reikėtų vadinti tinklaraštine fantazija. Negaliu tvirtinti (todėl ir netvirtinu), kad buvo rodomas Melo Gibsono filmas, kadangi pati jo nesu mačiusi – tiesiog tuo metu, kai įėjau į kabinetą, vaikai (kai kurie užsidengę veidus) žiūrėjo tikrai žiaurius vaizdus, kaip plaka suklupusį kruviną Jėzų paklaikusiom akim.
Jėzus nėra Dievas. Daugelyje denominacijų jis yra mokytojas.
Cybersig, man tai Tu to gali nesakyti. Aš žinau 😉
Daugelio tikinčiųjų (ir ne tik) problema, kad per neišmanymą tampa stabmeldžiais (su kuo krikščionys kovojo). Manau, būtina žmonėms aiškinti, kas yra krikščionybė, kokios yra denominacijos, kuo skiriasi krikščionybė ir kitos filosofijos (religija yra filosofija).
Fabijoniškių vidurinėje mokykloje (Vilniuje) tarp 1993-1997 per etikos pamokas nagrinėjo meditacijas, fantazijas, atsipalaidavimo metodus, psichoanalizes, o per tikybos pamokas pasakodavo kaip skaityti evangeliją, kaip melstis, pasakojo tai kas tikrai nebuvo sunku suprasti. Kai užaugau supratau, kad gerai kad ėjau į tikybą. Tikyboje bent nesu klaidoje. Ačiū už malonę eiti į tikybos pamokas, dėkui už tikybos mokytojus.
Džiaugiuosi, Mindaugai Š., kad nusišypsojo laimė turėti puikius mokytojus. Tai nepaprastai svarbu. Aš taipogi kai kuriuos mokytojus prisimenu su didžiausia pagarba ir dėkingumu už tai, ką jie man davė. Geras etikos pamokas įsivaizduočiau truputį kitaip, nei aprašei, nors nesupykčiau, jei mano būsimi vaikai tokių dalykų mokytųsi mokykloje 🙂
Čia tas pats kaip sakyti: knyga yra mokyklinis vadovėlis, nes akivaizdu, kad viskas priklauso nuo konteksto. Pvz budizmas galbūt gali būti priskirtas prie filosofijos, nes nėra dogmų. Krikščionybė yra dogmatinė, tad jį dar nėra filosofija. Bertrand Russell manau geriausiai apibūdino filosofiją, tai tarpininkas tarp teologijos ir mokslo, mokslui priklauso žinios, teologijai dogmos, o filosofija yra niekieno žemė 🙂
Ok, pasitaisau. Religija gali būti filosofija. Man teko bendrauti su „tikinčiaisiais filosofais”, todėl mano toks požiūris į religiją. „Stabmeldžiams” reikia dogmų, bet tai kita problema, su kuria katalikų bažnyčia, deja, ne tik nekovoja, bet ir palaiko tokį pagonišką požiūrį.
Teisingai,nepasakokime vaikams apie pragara,nesiveskime prie ligonio ar i laidotuves,nereikalaukime atsakomybes uz blogus poelgius,islaikykime iki 40 metu.O tada stebekimes,kad uzauga infantilus egoistai,kurie,trenke keptuve ,atima pensija.
skaiciau kaip anegdota 😀 nes zinau kokia opi problema Lietuvoje yra su kataliku tikyba… pries kelis metus ir as norejau buti tikybos mokytoja, taciau tam reikejo katechetikos centro ir vyskupo patvirtinimo, kad gali dirbti mokykloj, ta prasme turi buti giliai tikintis katalikas kitaip tu nesugebesi isdestyti pamokos… deje patvirtinimo negavau nes mano diplome parasyta evangeliska teologija. tai vat norint destyti tikyba zinios kaip ir dzin.. svarbu TIKEJIMAS ir butent asmeninis. :))) ai ir dar, kam idomi si tema pasivartykit tikybos pamokos programas .. tada isvis akys ant kaktos islips… pvz. penkiolikmeciams skirtos kelios pamokos kaip kontracepcija yra negerai ir kaip jos negalima vartoti.. 😀 zodziu ziaurus dalykai 🙂
Mieli vaikai,
jūsų diskusijos įdomios, tačiau ne visos į tikslą. Taip mąstant galima išmesti ne tik tikybą, bet ir kitus programinius dalykus, pvz., istoriją, technologijas, netgi matematiką! Todėl, kad atsirastų mokinių, kuriems tas ar anas dalykas neidomus, netgi baisus!
Tad diskusija „bergždžia“ apie tai, kad nereikalinga tikyba, pagaliau ji pasirenkamas dalykas. O jei per lietuvių pamoką mokytoja „nusišnekėjo“ užtrukdama 5 min. ties budizmu, kas čia baisaus ir netoleruotino, ar būtų didesnis skirtumas, jei ji tuo metu stabtelėtų ties ateizmu, laisvamanybe, rudens darbus sode. Lietuvių kalbos pamoka – kaip ir kiekviena pamoka – ne vien taisyklių zubrinimas. Pagaliau, mokytojus lengva kritikuoti ir ypač šiais laikais. Pabandykite pabūti jų vietoje.