Rachel Cusk: Kontūrai

Atsakiau nesanti užtikrinta, kad santuokoje įmanoma suvokti, kas iš tiesų esi, tikriau, buvusią save atskirti nuo to asmens, kuriuo tapai per kitą žmogų. Man netgi dingtelėjo, kad visa „tikros” savasties idėja gali būti tik iliuzija: kitaip sakant, gali justi, kad tavyje yra kažkokia atskira, autonomiška savastis, bet galbūt toji savastis apskritai neegzistuoja. 

Užpernai metus pabaigiau nuostabiu Rachel Cusk romanu „Atsarginis pasaulis„, o šiems metams prasidedant nusprendžiau imtis šios autorės trilogijos „Kontūrai„, kurio pirmoji dalis irgi taip vadinasi. Knygos anotacijoje skelbima, kad šis romanas The New York Times kritikų įvardijamas tarp 15 geriausių XXI a. knygų (tiesa, to XXI a. dar ne tiek daug praėjo, bet knygų parašyta tikrai kosmiškai daug).

Britų rašytoja karštą vasarą atvyksta į Atėnus vesti kūrybinio rašymo kurso, lėktuve susipažįsta su vyriškiu, vėliau Graikijoje susitinka su anksčiau pažįstamais ir naujais žmonėmis, su kurso dalyviais. Su jais visais mezgasi pakankamai atviri, įdomūs ir reflektyvūs pokalbiai, sudarantys romano pagrindą. Per šiuos pašnekesius atsiveria ir pagrindinės veikėjos charakteris, jos požiūris ir istorija.

„Kontūrų” trilogiją autorė parašė po skyrybų su dukrų tėvu, tad romane neišvengiamai paliečiama skyrybų tema. Žvelgiama tiek iš vyro, tiek iš moters pozicijų. Pasakojimas jautrus, lengvas, tarsi plevenantis, skaitosi itin greitai.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 8.