Programos

Na, aš niekuomet nebuvau didelė politikierė, nors nuolat laikausi savo pilietinės teisės ir pareigos dalyvauti rinkimuose ir rinktis atsakingai. Tik kažkaip man atrodo, kad net ir prisimenant visas praėjusių rinkimų prisikėlėlių klounadas, šie rinkimai kaip niekad anksčiau žiba savo humoristiniais perliukais. Taip, žiūrint politinius debatus per televiziją kvatojiesi išsprogdinęs akis taip, kad jokios komedijos ar humoro šou negali prilygti, tačiau liūdesys ir netgi siaubas apima suvokus, kad visgi kai kurie iš tų puspročių pateks į Seimą ir valdys mūsų valstybę…

Mano brolis turi teoriją apie aštuoniasdešimt procentų – pasak jo, būtent tiek žmonių yra kvailiai (na, jis vartoja riebesnius epitetus). Nors kartais imu ginti tuos vargšus ir stengtis įrodyti, kas realus skaičius yra mažesnis, deja, kasdien randu vis daugiau patvirtinimų, kad brolis teisus. Ir taip, tie aštuoniasdešimt procentų lygiai taip pat turi rinkimų teisę, kaip ir likę dvidešimt, ir kaip paskui gyventi tiems dvidešimt, kai valstybę valdo tie, kuriuos padėjo išrinkti tie aštuoniasdešimt?

Vakar atnešė rinkėjo korteles ir informacinį leidinį su sutrumpintom rinkimų programom. Taip, populistai liks populistais ir apie juos diskutuoti neverta, nes tokių visuomet buvo ir bus (kaip kitaip pasiekti tų aštuoniasdešimties procentų protus ir širdis), tačiau nustebino štai kokie keli dalykai.

Susimąsčiau, kur man tai matyta:

O kurgi tai girdėta:

Čia tai rinkimų programa numeris vienas:

Viskas aiškiai išdėstyta, tik eik ir balsuok!

(kažkaip galvoj suskambo Marley balsas, I Shot the Sheriff)