praha mano pabaiga

Kadaise skundžiausi, kad rašyk.lt užsiregistravusi ir keletą savo kliedesinių sapalionių įkėlusi sulaukiau negailestingų senbuvių kapojimo snapais, kas mano dangų remiančią savimeilę nepaprastai įžeidė ir buvau spjovusi į visą tą reikalą, bet jie man reklaminius el. laiškus siuntė ir poetų konkurse dalyvauti kvietė, ir va, prašau, surizikavau beigi laimėjau bronzos medalį taipogi ir kuponą knygutėms įsigyti, tai visai neblogai, sakau. Va su kuo pavyko (konkurso tema buvo kelionės):

murzinų šunų ir juodaodžių nuotakų
pėdų dulkėmis barstausi lūpas
svaigulys ant įkaitusio grindinio
erotizuoja net išblukusius sportbačius
man šypsosi graikai
aš mojuoju kafkoms
ridenu neišpildytą ilgesį sodais žemyn
kur
miega prie upės valkatos
kur
spengiantis nerimas tarp golemo kojų
varsto kiaurai
vargina mistikos vėjais
juk viskas elementaru mylimasis
kaip
tualetai makdonalduose
kaip
aikčiojantys turistai prie laikrodžio
kaip
mano apysaldės čiurnos ant tavo liežuvio
tokio karšto ir vaikiško
kad galiu iki nukritimo derėtis
su arabais dėl sapnų kainos ir svorio
bet
kai nukrisiu
kai tikrai nukrisiu
nunešk mane po visais tiltais o brangusis
ir sulesink
tiems vargšams karveliams