Penktadienio kvailystės II

Ok, nu siaubingai kvaila nuotaika, ką galiu padaryt. Jis e-mail’o nerašo (galėčiau atsakinėt), tai Tau protą toliau knisu. Reikia gi kažkam tas nesąmones iš savo galvos išpilt. Neturiu idėjos, apie ką rašyt. Gerai, vadinasi, nebus įrašas super ilgas. Kaip kad Oni’iai visi skundžiasi – kam tiek daug rašai. Na, turi ką pasakyt, tai ir rašo. Bet skaityt ilgai, aišku, kad užknisa. Kai žmonės neturi apie ką kalbėt, orus aptarinėja. Pro langą vaizdas išties įstabus. Norisi bėgti gatvėm ir dainuot kokią nors Emilie Autumn. Bliam, vėl kažkoks ypatingą pavadinimą turintis kalbos darinys čia tikriausiai būtų – džiaugtis rudeniu dainuojant E. Autumn J… Bėgsim anksčiau iš darbo su mergom. Negražu, bet reikia. Na iš tikrųjų man nereikia, bet norisi. O tada jau kaip InCulto sako: “Jei labai nori, tai reikia”. Mergoms tai reikia. Baisus reikalas – batų dar nenusipirko. O aš jau, vakar buvau pasipuošus (šiandien ilsisi kojelės po šviežienos). Kaip faina, kad važiuosim prie jūros, negaliu. Bet nepavyksta išplėtot šios minties. Tiesiog labai faina. Ok, reikia dar kitų Blog’us paskaitinėt ir pakomentuot. Kai Tu skaitai mano “Ok”, taip ir tark mintyse – “Ok”. Ne o’key. Lietuvaitė esu. “Ok” kaip “Och”, tik mieliau, be atodūsio. Ir ne taip koketiškai inteligentiškai, kaip „Ak”.

Ok, jau visai man prastai. Iki.