Patrik Svensson: Apie ungurius ir žmones

Be to, esama gyvūnų, pavyzdžiui, primatų ir varninių paukščių, kurie geba atlikti sudėtingus matematinius uždavinius, kurie gali išmokti komunikuoti ir sąveikauti tiek su savo rūšies atstovais, tiek kitais, kurie geba įsivaizduoti ateitį, atsisakyti apdovanojimo dabartyje už pažadą gauti didesnį apdovanojimą vėliau. Ir tie kriterijai, kuriuos mes per istoriją suformulavom tam, kad atskirtume žmogų nuo gyvūnų: sąmonė, asmenybė, įrankių naudojimas, ateities numatymas, abstraktusis mąstymas, problemų sprendimas, kalba, žaidimas, kultūra gebėjimas jausti liūdesį ar ilgesį, baimę ar meilę – visi šie kriterijai pasirodė esą bent jau diskutuotini, dažnai nepakankami, o kartais visiškai klaidingi. Riba faktiškai panaikinta.

Jei neprarandi smalsumo ir gebėjimo gyventi plačiai atmerktomis akimis, pasaulis nesiliauja stebinęs. Kiekvienos srities specialistas entuziastingai galėtų papasakoti neįtikėtinų faktų, kurių sužinojimas perkeičia, ir sužadina dar didesnį smalsumą – kiek daug mes nė nenumanome apie greta mus įsikūrusius gyvūnus, augalus ar tam tikrus reiškinius.

Ši knyga skirta europiniam unguriui – atrodo, kuo jis galėtų būti įdomus ne zoologui ir ne žvejui, ar ne? Pasirodo, savo paslaptingumu ir mistiškumu šis gyvūnas gali pakerėti minias, ypač taip įdomiai aprašytas, kad knyga apie jį tapo tarptautiniu bestseleriu.

Pasakojimas susideda iš dviejų linijų. Pirmojoje autorius dalinasi savo prisiminimais apie tėvą ir kaip jiedu žvejodavo ungurius. Antroji sudaryta iš įvairių mokslinių įdomybių, literatūros analizės, ekologijos faktų. Visa knyga kiaurai persmelkta filosofinės ramybės ir iš esmės leidžia skaitant apie ungurį nemažai sužinoti apie save.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 8.