Patricia Davis: Aromaterapija nuo A iki Ž
Mintis apie galimybę susigrąžinti prarastą jaunystę domino žmoniją nuo pačių seniausių laikų. Daug kas bandė sukurti eliksyrą, kuris arba pailgintų gyvenimą, arba senį vėl paverstų jaunu. Nėra jokių įrodymų, kad aromaterapija gali pailginti gyvenimą, bet jei mes pritariame teiginiui, kad mirtis tikrai yra, tik mes nežinome valandos, kada ji ateis, naudodami eterinius aliejus mes galime išsaugoti savo sveikatą, išvaizdą ir tiek protinį, tiek fizinį aktyvumą – kur kas ilgiau nei iki tos ribos, už kurios prasidedantis lėtas nykimas paprastai suvokiamas kaip neišvengiamybė.
Gimtadienio proga gavau nuostabią dovaną – knygą apie aromaterapiją, kurią ne tik iš karto visą perskaičiau (kai kuriuos skyrelius net po tris – keturis kartus), bet ir visuomet turėsiu po ranka, kad kokio nors negalavimo atveju galėčiau pasinaudoti stebuklinga kvapų galia. Iki šiol gydydavausi žolelių arbatomis ir kitais liaudiškais metodais (kai neseniai man po chirurginės piršto operacijos gydytojas išrašė antibiotikų ir aš jų, aišku, negėriau, mane bendradarbės gąsdino mirtimi, bet aš dar gyva), nuostabu, kad dabar gamtos dovanomis galėsiu džiaugtis ir per veiksmingus eterinius aliejus. O kur dar nauda grožiui ir gerai nuotaikai!
Kai kurie aromaterapeutai pataria nevalgyti mėsos tuo metu, kai esate gydomas eteriniais aliejais. Iš tiesų, panašų patarimą jūs galite išgirsti ir iš gydančių akupunktūra, ir iš kitų natūralios medicinos šalininkų gydytojų. Jie mano, kad cheminės reakcijos, vykstančios organizmui virškinant mėsą, naikina subtilų eterinių aliejų poveikį. <…> Iš tiesų eteriniai aliejai (ir kvepalai) ima kvepėti kitaip, kai patenka ant mėsą valgančio žmogaus odos, ir dauguma aromaterapeutų iš kvapo aiškiai atskiria mėsą valgančiuosius nuo vegetarų. Daugybė žmonių yra pastebėję, kad jų pačių jautrumas kvapams padidėjo tuomet, kai jie liovėsi valgę mėsą.
Labai patiko tai, kad knygos autorės gyvenimo būdas ir vertybės panašios į manąsias: ji rekomenduoja jogą, meditaciją, sveiką vegetarinę mitybą, o gydydama žmogų jį mato ne kaip tam tikros ligos pacientą, bet kaip visumą su jo patiriamais stresais, nepasitikėjimu savimi ar liūdesiu. Aprašydama kiekvieną eterinį aliejų Patricia Davis mini tiek jo poveikį fiziniam kūnui, tiek įtaką emocinei savijautai bei protinei būsenai. Nepatiko skurdus lietuviškas vertimas, daugelyje vietų tragiškai pažodinis, su mūsų kalbai nebūdinga sakinio struktūra, taip pat nemažai teksto surinkimo klaidų – tarkim, pateikiamas receptas tam tikrai problemai gydyti ir pabaigoje, vietoj skaičiaus, kokiu kiekiu vandens reikia atskiesti tirpalą, parašyta „S litro“… Tačiau tai nesutrukdė gauti svarbiausius aromaterapijos mokslo pradmenis.
Kvapas registruojamas toje smegenų srityje, kurią jau turėjo išsivysčiusią patys seniausieji mūsų protėviai. Dar iki tol, kol išsivystė žmogaus gebėjimas kalbėti ir jis pradėjo gaminti įrankius – rezultatai, tiesiogiai susiję su smegenų masės augimu – limbinė sistema jau buvo susiformavusi. Ši smegenų dalis reguliuoja gyvybiškai svarbias funkcijas: miegą, seksualinę reakciją, alkį, troškulį, atmintį ir kvapą. Kvapas buvo labai svarbus, kad išliktų ankstyvųjų žmonių gentys ir rasė.
392 puslapiai – patys kvapniausi, kokius kada yra tekę vartyti.
Mūsų nosis atskiria kur kas daugiau kvapų nei ausys garsų. Tik trys ar keturios nervinių ląstelių rūšys registruoja visa, ką matome ir skanaujame, o nosis aprėpia net iki dešimties tūkstančių įvairiausių kvapų, nors receptorių ji naudoja mažiau nei dešimt tūkstančių. Kvapams, regis, svarbi yra ne tik kvapo molekulės forma ir dydis, bet ir vibracijų amplitudė.
