Pamela Druckerman: 100 prancūziško auklėjimo taisyklių. Kaip auginant vaiką neprarasti sveiko proto

Savarankiškumas – vienas pagrindinių dalykų, reikalingų jūsų vaikui. (Pasak Françoise Dolto, sulaukęs šešerių vaikas turėtų gebėti namie daryti viską, kas su juo susiję.) Pripažindami jo savarankiškumą (kada jis būna pasirengęs) parodote, kad juo pasitikite ir jį gerbiate. Taip kreipiatės į jo aukštesnįjį „aš“. Leiskite jam būti savarankiškam ir jis noriau gerbs jūsų poreikius. Šiaip jau, anot prancūzų, kiekvienas šeimoje turėtų gyventi savo gyvenimą.

Ši knyga – tai Vaikų auklėjimo pagal prancūzus santrauka, dvigubai trumpesnė, išskiriant esminius principus ir vengiant pasakoti asmeninio gyvenimo detales, kurių gausu pirmojoje knygos versijoje. Nors praktinių patarimų yra visas šimtas, esmė yra pagauti požiūrį į vaiką – kad jis, nors ir mažas bei nebrandus, yra asmenybė, pajėgi tyrinėti pasaulį, užmegzti socialinius ryšius, ne tik pati verta pagarbos, bet ir privalanti rodyti pagarbą kitiems.

Paryžietės motinos mano, kad ieškant veiklos vaikui visiškai protinga pasverti ir jų įtaką savo pačios gyvenimo kokybei. Prancūzė, kuri didžiąją laisvalaikio dalį pravežioja vaikus po užklasinius būrelius, niekam neatrodo atsidavusi mama. Į ją žiūrima kaip į pavojingai praradusią pusiausvyrą. Jos auka net nelaikoma naudinga vaikams.

Prancūzų kultūra yra neatsiejama nuo maisto, tad knygos pabaigoje rasi mėgstamų Paryžiaus vaikų darželio receptų – paprastų, bet sveikų ir gardžių patiekalų, kuriais drąsiai gali maitintis visa šeima. Tai vėlgi susiję su pagarba – vaikas laikomas žmogumi, lygiai taip pat, kaip ir kiti šeimos nariai, todėl specialiai jam nėra ruošiamas kažkoks vaikiškas maistas, tuo pačiu gerbiamas ir suaugęs asmuo, šeimoje gaminantis valgį – vienodą visiems.

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 9.