Galbūt vadinamasis dvasinis patyrimas tiesiog reiškia pilnatvės ir tarpusavio ryšio su pasauliu pojūtį, suvokimą, kad individualumas ir totalumas yra susipynę ir kad niekas nėra atskira ar svetima. Šitaip žvelgiant viskas aplink tampa…

– Man toks mąstymas atrodo pasenęs. Pagal senąjį mąstymą, kad ir kiek ko turėtum, vis tiek nuolatos ko nors trūksta. Tą ko nors daugiau tu vadini aistra. Vis dėlto sutikčiau lažintis, kad…

Tai, kas buvo pastatyta, kad atrodytų tvirta, buvo trapu laiko akivaizdoje, nes laikas nejuda, – jis ne žmogus, o gyvūnas. Laikui nerūpi, jeigu iškrinti iš jo. Jis tęsiasi toliau be tavęs. Jis…

Iš tiesų, 1970 metų rugsėjį pasaulį valdė moterys – tiksliau sakant, jį valdė jaunos hipės. Vyrai tik trainiojosi aplink žinodami, kad tai, kas juos traukė, nebuvo mada, – jos šioje srityje buvo…

Nors ir ne visada lengva suprasti kodėl, Japonijos kasdienybę stebėti gera ir naudinga. Kai nukreipi į ją akis, skaičiuoji Japonijos gyvenimą ne istorijos metais, o dabarties valandomis ir minutėmis, randi kitokią šalį.…

Tačiau meilės idealizacija faktiškai iki devinto dešimtmečio antros pusės buvo nepajudinama ir, kaip pridera diktatūrai, užgniauždavo alternatyvas siūlančią „laisvos meilės” ir panašias idėjas. Be to, seksualinis gyvenimas buvo po truputį normalizuojamas, bet…

Žinau, sakysite, kad nuotykių herojai ir herojės yra paprasti žmonės, nepratę abejoti, kaip kad jūs abejojate savo pačios gyvenimu. Bet ar kada pagalvojote apie tai, kad jūsų abejonės gali būti jūsų išgyvenamos…

Mano gyvenimas buvo kitur, tai buvo nenuginčijamas faktas, galvojau žvelgdama pro langą į priekį. Bet tiesa buvo ir tai, kad šį faktą žinojau nuo pat gimimo. Mano tikrasis gyvenimas yra kitur ir…

Japonija jau daug kam seniai nebe šalis. Ji – greičiau tarpgalaktinis fenomenas ir oficialus tarptautinis prekės ženklas, reprezentuojantis utopiją. Pasaulis nuolatos aptarinėja Japoniją, į ją žiūri ir jos klausosi, o be japoniškų…

Jei vynuogės saldžios, tai todėl, kad miegame po susiraizgiusiomis rankomis, jas mums tiesiančiomis. Jei vanduo sūrus, tai todėl, kad lietus smelkiasi mūsų plaukais, todėl, kad netrukdome jam srūti oda, ir tuo laiminame…