Naivu ir kvaila prisirišti prie vietų ir daiktų, nes iš tikrųjų jie nė velnio nejaučia mums nei šiltų jausmų, nei nostalgijos, – nieko. Jie tiesiog būna, rimti ir sustingę, kažkiek kintantys dėl…

Vis tik kompiuteriniai dalykai niekad neatstos popieriaus šiugždesio tarp pirštų pojūčio. Vakar skaičius atsispausdinus momo-inebrium blogą. Atsisėdus savo dvigulėj lovoj kaip Amélie, apšviesta geltonai raudono toršero, susimutūriavus geltonoj gėlėtoj antklodėj ir švelniai…

Debesys turėtų jaustis laimingi, krantai alsuoti ilgesiu, o palangės išverkti ant jų sėdėjusiųjų nerimą. Išdalinu savo pojūčius aplinkos objektams – jau lengviau, jau arčiau tikslas. Norintiems tapti valdovais receptas paprastas – lepink…

Nesvarbu, kad pavėluotai, svarbu, kad prisijungiu prie Žmogaus, turinčio ką pasakyti, kvietimo parodyti, kur gyvenu: Mano namo šešėlis atskleidžia jo didybę 🙂 Pasistengiau kitų blogerių gyvenamąsias vietas viešai demonstruojamas peržvelgti, ir turiu…

Užtikau klausimą „What is your (not-so) secret passion?“, ir prisiminiau daug dalykų: 1. Kaip fainai mokykloj būdavo tokie anketų sąsiuviniai, kur duodavom vieni kitiems atsakyti į tuos pačius klausimus, iš kurių vienas…

Sekmadienis, ypač jo vakaras, man yra liūdniausias savaitės metas. Toks liūdesys, koks būna pasibaigus ilgai lauktai šventei kitą rytą. You’re nothing till the weekend? Norisi dar kažką išspaust – šiltas fimas, arbata,…