Helouvyyyniška nuotaika darbe labiau ta prasme, kad tris darbuotojus išleidžiam į nežinią. Ir kad visi jau nujaučia negerumą kitą savaitę šešias dienas dirbti. O aš vis tiek / vis dar plaukioju pakibus…

Gyveno Arachnė. Daili, iš mylinčios šeimos. Buvo nuaudusi keletą voratinklių – mielų, pusėtino taisyklingumo. Žinojo, kad jie skirti pasibandymui, todėl leido sau eksperimentuoti. Nukreivindavo kampus, improvizuodavo, ruošėsi tam tobulajam. Suaugo, nusprendė, kad…

Šitas valanda ilgiau išsimiegojimas ir ėjimas darban su šviesa veikia super teigiamai (pesimistai grūmoja, kad pavasarį, kai vėl sukinėsim rodykles, bus oi blogai, todėl nesidžiauk). Ir dar kad ši darbo savaitė truks…

Naivu ir kvaila prisirišti prie vietų ir daiktų, nes iš tikrųjų jie nė velnio nejaučia mums nei šiltų jausmų, nei nostalgijos, – nieko. Jie tiesiog būna, rimti ir sustingę, kažkiek kintantys dėl…

Vis tik kompiuteriniai dalykai niekad neatstos popieriaus šiugždesio tarp pirštų pojūčio. Vakar skaičius atsispausdinus momo-inebrium blogą. Atsisėdus savo dvigulėj lovoj kaip Amélie, apšviesta geltonai raudono toršero, susimutūriavus geltonoj gėlėtoj antklodėj ir švelniai…

Debesys turėtų jaustis laimingi, krantai alsuoti ilgesiu, o palangės išverkti ant jų sėdėjusiųjų nerimą. Išdalinu savo pojūčius aplinkos objektams – jau lengviau, jau arčiau tikslas. Norintiems tapti valdovais receptas paprastas – lepink…

Nesvarbu, kad pavėluotai, svarbu, kad prisijungiu prie Žmogaus, turinčio ką pasakyti, kvietimo parodyti, kur gyvenu: Mano namo šešėlis atskleidžia jo didybę 🙂 Pasistengiau kitų blogerių gyvenamąsias vietas viešai demonstruojamas peržvelgti, ir turiu…