Kelionėse, kad nepražūtum, turi rūpintis savimi, turi stebėti save ir tai, kaip prisitaikai prie pasaulio. Dėmesys, mintys, pastangos – būna nukreipta į save. Kelionėse visada galiausiai susiduri su savimi, tarsi būtum jų…

Suku dabar mintyse savo gyvenimą, ir jei nežinočiau, kad visi tie įvykiai iš tikrųjų nutiko, sakyčiau, kad tai neįmanoma. Paprastai juk taip nebūna. Būtent toks reikalas ir buvo: nugyvenau neįprastą gyvenimą. Arba,…

Laikai pasikeitė – šiomis dienomis į moterį, keliaujančią vieną, niekas nebežiūri įtariai. Mikliai palydi į kambarį, mikliai papasakoja, kur surasti valgyklą ir vonias, mikliai nurodo išvykimo laiką. Man irgi nebeliko nieko kito,…

Tvirtai tikėjau šia teorija. Visada maniau, kad knyga iš tiesų egzistuoja tik per santykį su skaitytoju. Aš pats, sulaukęs tokio amžiaus, kai jau mokėjau skaityti, visada stengdavausi kuo labiau įsijausti į išgalvotą…

Apskritai, mano gyvenimiškoje patirtyje vyravo tam tikras kodas. Tarsi veidrodžių koridoriuje, vėl ir vėl, iki begalybės, atspindinčiame kokį nors atvaizdą. Praeityje matyti dalykai aiškiai atsispindėjo pirmą kartą patiriamuose, ir jaučiau, kad nesąmoningai…

Literatūra, kurdama ypatingo ontologinio statuso pasaulius, ištraukia mus iš savęs pačių, ir leidžia dalyvauti išgyvenimuose, kurių kitaip nepatirtume. Gerai pagalvojus, didžioji dalis mūsų žinių, patirčių, skonių, polinkių ir emocijų yra tiesiogiai susiję…

Juk gedulas turi tiek etapų. Pradedant jo žiaurumu, banalumu, kurie iš pradžių jus apsvaigina, o vėliau pažadina, pasmerkdami visiškam abejingumui, skatinančiam tiek pačius artimiausius, tiek tolimiausius laikytis „korektiškai”. Žodžiu, viskam tam, kas…

Mirtis – toks keistas dalykas. Žmonės neretai nugyvena gyvenimą, tarsi ji neegzistuotų, nors mirtis bene geriausiai pagrindžia esmines gyvenimo atkarpas. Vieni laikui atėjus tiek ją jaučiame, kad gyvename veržliau, labiau užsispyrę, labiau…