Atsitiko tai, kas turėjo atsitikti. Taigi teko prisiimti visą jo gyvenimą. Ką gi, niekas negyvena tik savo gyvenimo. Net galima sakyti, kad kartojame tai, ką kiti jau pragyveno, pradedant nuo savo gimimo…

Ji jau nebeverkia ir neberemia galvos ant vairo. Pasakoja savo istoriją, netrikdoma nuolatinių pertraukimų, lyg turėtų visą pasaulio laiką ir mėgautųsi grįždama į praeitį. Aš savęs klausiu, Davidai, ar tu galėjai šitiek…

Sekmadieninė suma parapijos bažnyčioje, retkarčiais – triukšmingos vardynos, drovus flirtas su kokiu į tą kraštą užklydusiu prašalaičiu, sunki liga, žiemai baigiantis, ir malda už tėvynę, ir dar gyvi atmintyje, nors jau seniai…

Be galo juodas dangus – štai kas mūsų laukia; šiandieną savo bibliotekoje, kur storos sienos slopina pasaulio įtūžį, stebiu kataklizmų virtinę kaip žmogus, kuris atseit saugiame prieglobstyje jaučia, kaip pradeda vibruoti grindys,…

Priešais ugnį sėdėjo moteris ir maišė didelį geležinį katilą. Ji man pasirodė pažįstama, nors veido nemačiau. Jos apranga ir nuleista galva sužadino jausmą, kad kažkur jau esu ją mačiusi, ir ne vieną…

Lietuvių liaudies kultūroje atsiskleidžia keleriopas žmonių požiūris į likimą. Viena vertus, skatinta nesipriešinti nulemtai gyvenimo eigai. Beprasmiška mėginti išvengti tokių dalykų, kaip išpranašautos vedybos ar ankstyva mirtis. Antra vertus, folkloro kūriniuose mokoma,…

Ji užmirštų visus tuos dievus ir be menkiausio pasipriešinimo leistųsi žemėn. Atsiduotų jai. Alina kartojo tai sau mintyse, bet nebegalėjo užsimerkti. Ji kvėpavo, stovėdama tarp apskritimų, tarp šimtų veiksmažodžių, nurodymų ir troškimų,…

Erichas šių namų nebeišvydo, mirė po trejų metų, 1953-ųjų rudenį. Užgeso miegodamas kaip Tėvelis. Gydytojas sakė, širdis, bet aš žinojau, kad jis mirė iš nuovargio, tai nuovargis jį įveikė. Tik iš nuovargio…