Olga Tokarczuk: Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus
Turime tą savo kūną, keblų bagažą, iš tikrųjų nieko apie jį nežinome ir esame priversti telktis įvairius Instrumentus, jei norime sužinoti apie natūralių natūraliausius procesus. Argi tai ne skandalas, kad kai paskutinį kartą gydytojas norėjo patikrinti, kas dedasi mano skrandyje, liepė man pasidaryti gastroskopiją? Turėjau ryti storą žarną, ir tik kamera galėjo mums atskleisti mano skrandžio vidų. Vienintelis negrabus ir primityvus Instrumentas, kuriuo esame paguodai apdovanoti, yra skausmas. Angelai, jei jie išvis egzistuoja, juokiasi iš mūsų už pilvų susiėmę. Gavome kūną be naudojimosi instrukcijos ir nieko apie jį nežinome.
Puikus kaimyninės šalies autorės, Nobelio literatūros premijos laureatės kūrinys apie vyresnio amžiaus moterį, kovotoją už gyvūnų teises ir apskritai jautrią būtybę. Visuomet skaitant grožinę literatūrą kirba klausimas, kiek rašytojo asmenybės atsispindi pagrindinio veikėjo pavidale – šįkart siekiant įsikūnyti į ponią Janiną autorei reikėjo nemažai astrologijos žinių ir nuoširdžios neapykantos medžiotojams.
Manding, žmogaus psichika buvo sukurta tam, kad apsaugotų mus nuo tiesos, neleistų pamatyti jos mechanizmo. Psichika tai mūsų apsauginė sistema – ji rūpinasi tuo, kad niekada nesuprastume to, kas mus supa. Jos pagrindinis uždavinys yra filtruoti informaciją, nors mūsų smegenų galimybės yra milžiniškos. Pražūtume žinodami tiesą, nepakeltume jos. To, kad kiekviena mažiausia pasaulio dalelytė susideda iš skausmo.
Romane jautriai ir įtikinamai atskleidžiamas visuomenės požiūris į pagyvenusias moteris, ypač tas, kurios nesutinka ramiai užsidaryti tarp keturių sienų, bet veržiasi ieškoti teisybės suvokdamos savo laikinumą ir norėdamos po savęs palikti bent kiek geresnį pasaulį.
Keliamos rimtos moralinės ir etinės dilemos, tačiau filosofija pateikiama įvelkant ją į kasdienybės rūbą, todėl neatrodo sunki ir sudėtinga. Visas romanas persmelktas kiaurai veriančio ir nenuslūgstančio skausmo, atrodo, pagrindinė veikėja tiek su juo apsipratusi, kad nevengia šmaikščiai ir ironiškai jį keliančiomis temomis pajuokauti.
Rekomenduoju išsiilgusiems kokybiškos ir jautrios literatūros.
Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 9.