Nes Mes
Nes aš esu šimtas pabėgusių nuotakų perbalusiais skruostais, Tu esi žiedlapiais sukruvintas rotušės slenkstis, nes aš esu švelni fleita, Tu – estiškos rankos, trupinančios armoniką, nes aš esu modernumo prieskonis, Tu – abipus Neries žydintys klevai, aš naktis, aš galvos skausmas smilkiniuose ir pakaušy, aš knygos skirtukas ir years ago, when I was younger (viskas estiška, nepamiršk), Tu esi Beirutas ir už plaukus ilgesnės blakstienos, aitriai aistringas atsakas į muziką, vienintelis teisingas, grįžai ryte.
Aš esu gyvos muzikos gyvastis visą savaitgalį, Tu esi sodais riedantys obuoliai, visuomet saldūs raudonskruosčiai, niekada toli nuo obels, ir taip iki pirmadienio. O, mano mielas, mes esam pasaulis!
Facebook komentarai
11 Comments
Join the discussion and tell us your opinion.
Grazu! 🙂
Beje siandien beziurinedama vienu vestuviu nuotraukas supratau, kad ten pat sudalyvavom, tik nepazinau taves. O vat nuotraukose pazinau :))
He, suintrigavai! Jei ne paslaptis, tai kuriose?
R&A
Vakar nuotraukas kai atsiuntė, tai pamatei mane? 🙂 O kas Tu tuomet?
Miela. Bet kuo čia veidas uždengtas? =)
Skara!
Toks baisus vėjas kažkokią sūrią miglą veidan pūtė, kad kitaip eiti buvo neįmanoma…
Šilta ir intymu.
ohooo! kurioj cia lt vietoj?
Mirusiose kopose, po kurių smėliu užpustyti keturi kaimai – Naglių gamtos rezervate Neringoje.
Itin patiko šitas įrašas. : ))
Raudonasis Marsas…