Michelle Obama: Mano istorija
Darbas buvo įdomus ir teikė pasitenkinimą, vis dėlto turėjau būti atsargi, kad jis manęs nepasiglemžtų. Jaučiausi skolinga mergaitėms. Buvome nusprendę leisti Barackui daryti karjerą, kaip buvo numatyta, ir suteikti jam laisvę siekti svajonių, todėl man jau nebuvo galimybių visiškai atsiduoti savo darbui. Sąmoningai nuslopindavau ambicijas ir atsitraukdavau tokiomis akimirkomis, kai kitomis aplinkybėmis būčiau ryžtingai žengusi tik pirmyn.
Politika domiuosi minimaliai, tiek, kiek tai būtina, kad galėčiau sąmoningai pasirinkti, už ką balsuoti rinkimuose, o JAV politika, nors ir turinti įtakos mūsų šalies gerovei, mažai man pažįstama. Michelle’s autobiografiją skaičiau kaip stiprios moters, užaugusios pakankamai skurdžiomis sąlygomis pietinėje Čikagoje, tačiau studijavusios Harvarde ir nuostabiai atlikusios Pirmosios ponios pareigas, istoriją.
Ji parašyta išties nuoširdžiai, jautriai ir paprastai, tarsi moteris pasakotų apie savo potyrius ir išgyvenimus artimai draugei. Būtent tokio paprastumo fone iškyla pats Michelle’s asmenybės didingumas, sąmoningas pasiaukojimas ir rūpestis ne tik savo ar savo šeimos interesais, bet viso pasaulio gerove. Tai nėra tik tuščia pompastiška frazė – būdama Pirmąja ponia, ji įsteigė organizaciją, kuri pritraukė milijardus lėšų, skirtų mergaičių švietimui visame pasaulyje. Esu tikra, kad mokymas ir lavinimas išsklaido tamsą, leidžia siekti daugiau ir auginti save kaip asmenybę, todėl švietimo svarba yra neginčijama.
Tapsmas nėra atvykimas į konkrečią vietą ar konkretaus tikslo pasiekimas. Veikiau matau jį kaip judėjimą į priekį, kaip tobulėjimo priemonę, nuolatinį geresnės savęs siekimą. Kelionė nesibaigia. Kadaise tapau mama, bet vis dar pati daug ko turiu išmokti ir dar daug savo dukroms duoti. Tapau žmona, bet ir toliau mokiausi prisitaikyti ir būti nuolankiai kukli, vadinasi, iš tikrųjų mylėti kitą žmogų ir drauge su juo kurti gyvenimą. Ir tapau galios žmogumi, bet vis dar būna akimirkų, kai jaučiuosi nesaugi ir negirdima.
Ši autobiografija – tai ir istorija apie tai, kaip moteris, siekdama savo idealų, kuriems jos tėvai paaukojo didžiąją dalį savo santaupų, gavusi nuostabų išsilavinimą, galėjusi padaryti svaiginamą karjerą, susikrauti turtus ir visiškai realizuoti savo asmenybės potencialą, paaukojo savo svajonę vardan vyro siekių. Tai skaudu, graudu, prieštaringa ir verčia nerimauti, nes tokių moterų, kaip Michelle Obama yra daugybė. Atsidavusios žmonos, mylinčios mamos, leidžiančios vyrui daryti karjerą paaukodamos savo idealų siekius. Ir nereikia čia paisalioti apie galimybes derinti šeimos poreikius su darbu – vien tai, kad vienam šeimoje kažką reikia derinti, o kitam – ne taip jau labai reikia, daug pasako.
Tačiau ši nuostabi moteris sugebėjo kiek įmanoma pasinaudoti susiklosčiusiomis aplinkybėmis ir nuveikti daug savo šalies bei visų pasaulio mergaičių/moterų gerovei. Skaitydama nesilioviau žavėtis jos asmenybe, drąsa ir nuoširdumu. Rekomenduoju perskaityti visoms ir visiems.
Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 9.
