mediena

pavasaris manyje troškus
per daug dulkių
per mažai vėjo
ir tas vienintelis rožinis dalykas
kuris supranta mano raštą
telpa į kišenę ir čiulba
aš jį vadinu brangiuoju
nors kainavo nedaug
(o sako kad brangiausi dalykai
iš viso nemokami)
o dulkės sliuoga verpetais
mano liemens vingiu
šuns uodžiamais dūmais
šuns pučiamais dūmais
šviežutėliais pirkiniais
susigiminiavusiom velykom
stiklainiukais ant tvorų
ir mylimasis sako
kad jam jau nieko
nebetrūksta