Maži mieli atsisveikinimai
Užsitempiu pačias raudoniausias pėdkelnes, įsiaunu aukščiausius aukštakulnius, ant blakstienų užtepu trigubą sluoksnį tušo. Paties juodžiausio. Plevesuoja suknytė. Važiuodama visa gerkle traukiu pačias nuoširdžiausias Beirut dainas, sukeliu dvi avarines situacijas. Kažkokia pasimetusi gal? Pirmas dalykas darbe įsijungus kompą – graudus ir truputį išdykėliškas atsisveikinimo laiškas bendradarbiams. Šiandien paskutinė mano darbo diena.
Visąlaik pavydėjau žmonėms paskutinės dienos. Vėliau pamažu šviežutėliai pojūčiai nuslūgsta ir nebejauti to žavaus jaudulio, kuris apima pagalvojus, kaip šiandien važiuosiu namo, kaip galėsiu nemiegoti iki paryčių, nes šeštą nebezys žadintuvas! Mmm, tas mielas vartaliojimasis lovoj ryte, kai girdi kitą keliantis, pusryčiavimas neskubant. Išeini kieman, kaimynai išvažinėję darbuosna, gali mašiniuku sukaliotis kaip šokėja ant ledo!
O, jau pradėjau atsakymus į savo graudenimus gauti. Kol kas geriausias – nuoširdus 🙁 be jokių žodžių. Bet eilių irgi pasitaiko.
Norint būti nepakeičiamam, reikia visą laiką keistis, tvirtino Coco Chanel. Man svarbiau nebūti nuobodyla sau pačiai. Todėl dievinu pokyčius ir jų dosniai dalijamas galimybes. Dievinu!
Aišku, gerų dalykų nebūna be blogų. Paskutinėmis dienomis žiauriai užknisa nuolatinis neapsakomo gailesčio ir užuojautos man reiškimas. Tai kaipgi Tu? Dar nesusiradai jokio darbo? Aš jaučiu pasikarčiau, rimtu veidu sumurmuliavo žilagalvis kolega. Ir tikrai, tas kiekvienas nuoširdus užjautimas po sekundėlę priverčia mane pasijusti verta gailesčio. Bet iš tų niekingų sekundžių dar minutė nesusidarytų. Minutė savęs gailėjimosi būtų daug ir man taip itin nebūdinga! Tapčiau truputį ne savimi. Liaukitės mane keisti prieš mano valią, gerai?
24 Comments
Join the discussion and tell us your opinion.
🙁 Palaikom tave, neliūdėk 🙁 jei badas ar maras, paskolinsiu, kreipksi visada.
x)
Čia faktas kaip blynas, aš taip pat nekenčiu, kai aplinkiniai įtikina mane kažkuo. Nepastebimai užhipnotizuoja.
Sunervinai mane su savo antra pastraipa 🙁 aš irgi nooorrrriu…
pamatysi kaip rytoj atsibusi ir bus gera gera… 😉
Švelnus sandūris tarp pradžios ir pabaigos. Mažas pasiekimo džiaugsmo lašelis gyvenimo vandenyne.
Nesureikšminu paskutiniosios.
Ir niekada neišeinu jau susiradęs vietą kitur.
Geriau turėti kelias laisvas dienas, švarią galvą, nuo nieko nepriklausant ieškotis naujo.
Ir jei šian paskutinioji ir blogiau būt negali, reiškia rytojus gali būti tik geresnis.
Labai mėgstu pokyčius! Kažką pabaigiant arba pradedant naują ir nepatirta, apima beveik euforinė būsena. Vaikštau paslaptingai šypsodamasi, tarsi kokia suokalbininkė, dalyvaujanti suokalbyje pati su savimi 😉
Žinai, kai būna Kalėdos ir visų nuotaikos tokios Kitokios? Tai tokia man buvo paskutinė darbo diena ir atrodė, kad visi žmonės žinojo apie tai ir džiaugėsi su manim :)) Žiauriai džiūgavau ir mėgavausi kiekvienu klientu ( keistokai žodžiai susidėliojo ;D)
Pinky kada balius? tu statai! Tu dabar laisva – bent jau trumpam – nuostabus jausmas:) Jei butu lengva keisti darbus, iseidineciau kas kelis menesius:D
Justai, ji ne laisva, ji turi bachura 😉
Tai ką, esi bedarbė? 😐
Oi, aš atarodo gi irgi to klausimo paklausiau… Bet kažkaip nejučia ir nebuvo ten kibiro užuojautos, nes žinojau, kad tu tuo džiaugiesi ir viskas tau bus okey. Ai, dar iškart pasakojai apie naują darbo pasiūlymą…
Na tikiuosi tavęs nė sekunde nepakeičiau. Patinki tu tokia rožinė bei poztytivi, kokia ir esi 😉
Na tai kaip praėjo pirma diena be darbo? Neatsirado per daug laisvo laiko? 🙂
Oi ne, per daug laisvo laiko – gali taip būti? Įvyko nuostabi diena!
🙂 kadangi prieš mėnesį išgyvenau tą patį, dabar galiu tik su didele energija pasakyti, kad tai vienas brangiausių mano laikotarpių, dovanotų ne šiaip sau… Atradau daugybę spalvų. Žinoma, ne vien rožinių. Kai kurie atspalviai atšalę, netgi pradžioj pasirodė bjaurūs, bet jie tik paįvairins visą paletę. Dažnai tokiais momentais lengva atsirinkti žmones, kas yra kas. Žodžiu, kaip man pasakė viena bendro likimo draugė, turi laiką, kai gali nuo lentynų nupūsti dulkes nuo… tikrų VERTYBIŲ. Prasmingo laiko, nekreipk dėmesio į panikuojančius lietuvaičius, siek savo svajonių ir viskas bus ok. 🙂 aš kol kas alsuoju gyvenimu ir laisve, tai nepakartojama. Juokingai skamba kai kurių žmonių pareiškimai, apie tai, kad gal užtenka tinginiauti….nejau jie neturi gyvenime nieko daugiau kaip tik darbas…
Ginger, na jo, kai turi pinigu už ką tinginiauti, tai gali pora mėnesiukų arba pagal biudžetą 😉
tas tiesa, pinigučiai svarbu. Ir nuo aplinkybių daug kas priklauso. Visgi proga sumažinti vartojimą, sulėtinti tempą, net jei pilvukas biškelį gurgia… Kaip sako, V. Franklis, net ir būnant bedarbiu, galima prasmingai laiką leisti. Aišku, nekalbu apie situacijas, kai yra vaikai, šeima, čia jau visai kas kita. Tokiu atveju nieks nesėdėtų ir žvaigždžių neskaičiuotų. Džiaugsmo būti bedarbiu visgi nėra daug, ir pasąmonėj nerimas kirba. Bet kalbu apie požiūrį į situaciją. Tie, kas nemoka leist leiko kitaip nei darbe, ariant ariant ariant vardan kažkokios karjeros ar pinigų, tiems matyt toks ‘tinginiavimas’ kažkoks baisus ar ne pagal visuomenės sukurtas taisykles, nežinau 🙂 tokie žmonės ir per atostogas nemoka atsipalaiduoti. Bet kai negali nieko pakeisti, galvoji kaip save tobulinti ir įprasminti. Sėkmuko ieškant darbo 😉 sau irgi to palinkėčiau 😛 (ufff, koks traktatas gavos, sorry)
perskaiciau ir susimasciau, kad as niekaip nesugebu iseiti is nebemielo darbo aptarnavimo srityje, darbas po 14 val, itampa, nesamones.. bet manau, visi smagiai trinkteleje durimis paskutinikart senuose darbuose yra tikri saunuoliai:)
Sunkiausia apsispresti. O tiksliau ryžtis. Paskui jau gyveni ir tiek. Pageidautina ne visai tusciom kisenem.
@Ginger – Gal koki kluba reiktu ikurti?:)
As irgi panasiai pries pora menesiu padariau. Ta krize labai nevietoj, bet tikrai daugiau laiko sau ir aplinkiniams. Geriausia komplimenta koki per tuos pora menesiu girdejau yra: „Taip ryte ir pagalvojom – vel ateis Mindaugas ir vel visus nervins su savo gera nuotaika”:) Nors ta nuotaika niekad bloga pas mane nebuvo:)))
Niekad nesibaigiantis savaitgalis su miegojimais iki soties ir visu kitu iš to išplaukiančiu gėriu, – žinot ką nors nuostabesnio?
Mindaugai, uoj, steigiam kluba 🙂 ‘drasuoliai bedarbiai 😀
mano nuotaika kol kas irgi gera, atsigaunu, vai kaip atsigaunuuu po nekenciamo darbo…. Beje, ryt einu papietauti su buvusiais kolegom, tai jau matau, kaip issitycios pamate issimiegojusia ir pasitaisiusia damyte :))) (priaugau taip laukta 1 kg :D) tikiuosi dar 1 kazkaip priauginti.:P
PinkCity, tiesa sakai :*
‘Geros nuotaikos bedarbiu klubas’ 🙂
As buvau kelis kartus pas juos uzsukes – ziuri kaip i visuomenes priesa, iki tol sutardavome puikiai, bet dabar nuotaika slogi. Pasiziuriu i juos is salies – zmones paskende smulkmenose.
Parasyk kaip seksi tau, bent trumpai. Smalsu:)
Seksi taim, Mindaugai!
Čia tikriausiai ne manęs klausei, kaip seksi, ar ne?
Nes jei klaustum manęs, tai kol kas nė savaitė nepraėjo, todėl dar kolegų nebuvau aplankyt, tik susirašom el. paštu bei susiskambinam. Bet natūralu, kad kai žmonėms užkrauna daugiau darbo ir sumažina algas, nuotaikos ne kokios…
Na, maniškių nuotaikos kaip visada, nes darbo pas mus amžiais krūvos. Taip ir aria žmonės toliau. Nors etatų nemažina, nes įstaiga valstybinė. Betgi visi pasiilgę ir pan. Ir aš jų pasiilgau, Dar užsukau į darbą, tai kol su visais atsilabinau, nepajutau kaip ten užsisėdėjau 🙂 o klubo pavadinimas geras, super. Beje, su buvusia kolege atradom, kad dienos metu galima boulinga pazaisti tik uz 9 lt 🙂 bedarbiskos kainos!