Marius Katiliškis: Miškais ateina ruduo
Patiltėje pliauškėjo lydekos ir vienodais protarpiais begarsiai pleveno žaibas, tai akimirkai nutrindamas žvaigždes nuo pasmėlusių skliautų. Slopi naktis sugėrė žingsnius, bet jam vis tiek nusidavė, kad jie yra girdimi už ariamų varsnų ir kad širdies plakimas pasiekia mišką ir, atsimušęs aidu, grįžta atgal. Tai buvo vakaras iš tokių, kurių per metus nepasitaiko daugiau kaip trys ar keturi. Koks nutinka prieš pjūtį, prieš didžiuosius darbus, išeinant į lauką sėjai. Ir išleidžiant vaikus į platų pasaulį painiais, klaidžiais keliais. Vakaras prieš didelius įvykius, kuriems nelemta pasikartoti. Kaip nėra pakartojama jaunystė ir nėra pakartojama mirtis.
Mokykloje dėl tam tikros literatūros privalomo perskaitymo dažnai esame atgrasomi nuo nuostabių kūrinių, ypač mūsų lietuviškos klasikos. Žinoma, reikia, kad vidurinę baigę jaunuoliai turėtų kažkokį supratimą apie garsiausius pasaulio ir Lietuvos romanus bei eilėraščius, tačiau daugumos jų esmei ir prasmei suvokti paauglystėje neužtenka nei proto, nei patirties.
Todėl ėmiausi po truputį atgriebinėti kai ką iš mūsų nepelnytai primirštos literatūros lobyno. Vien jau pavadinimas koks nuostabus – Miškais ateina ruduo! O pats romanas iš pradžių stipriai nepagauna, svaiginančiai neįtraukia – leisiu sau palyginti Katiliškį su Dostojevskiu ar Tolstojum – matyt, senesniais laikais, kai žmonės turėjo daugiau laiko, nebuvo tos nuolatinės skubos ir reikalo gauti viską čia-ir-dabar, todėl rašytojas į veiksmą įveda pamažiukais, iš pradžių apšildydamas gamtos vaizdais, supažindindamas su veikėjų praeitimi, kuri leidžia geriau suprasti jų dabartinių poelgių motyvus.
Na, o paskui, kai jau pažįstamos ir apylinkės, ir jose gyvenantys žmonės, šmaukšt, taukšt, veiksmas kaip verpetas įsuka į įvykių tėkmę, ir sunku nuo knygos atsitraukti! Žodžiu, rekomenduoju kiekvienam, kuris turi šiek tiek kantrybės palaukti malonumo.
Neįtikėtinai poetiški ir tirštų žodžių kupini peizažų bei savijautos aprašai, itin gilūs psichologiniai veikėjų paveikslai. Už rekomendaciją dėkoju sesutei!
Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 8.
