Mano rožinis Berlynas vol. 4

Ko labai tikėjausi ir pasigedau Berlyne – brangių mašiniukų. Visuomet smagu vaikštinėjant į grožius akis paganyt, bet, nors daugiausia laiko praleidau ne kokiuose skurdžiuose rajonuose, o pačiam centre, vaizdas lygiai toks pats, kaip Kaune – pilna senų droženų, o kad kas žėrėtų spindėtų ir akį trauktų – nerasta. Teko akių alkį malšinti parduotuvėse, va:

Pats brangiausias ir greičiausiai pasaulyje įsibėgėjantis šiuo metu gaminamas automobilis, kuriuo leidžiama važinėti gatvėmis!

Kas patiko Berlyne? Maitinimo ir girdymo įstaigos, ypač visokios tokios originalios. Tarkim, kartą pietavome Clärchens Ballhaus, kuris pasižymi sena, auksinius dvidešimtųjų šokių laikus menančia istorija (dabar kai panaršiau, kiek apie šią vietą nete prirašyta, tikrai žymi!):

Arba baras ant vandens be jokių stalų ir kėdžių, tik su ramiu plūduriavimu ir teliūskavimusi į krantą:

Klausydama Lauros rekomendacijų apsilankiau Potsdame, kurį vokiečiai stengiasi paversti Mažuoju Versaliu, tikrai įspūdingas parkas su begale gražiausiai iškarpytų gyvatvorių, fontanėlių ir rūmų:

Aišku, visur, kur aš benuvykčiau, tuo metu vyksta karnavalas:

Patiko ši veikėja (nes aš tikrai manau, kad toookie nagai tik senoms raganoms tinka, bet negi mūsiškėms fyfoms rūpi):

Dar paskui tą šeštadienį Berlyne Leverkuseno „Bayer” su Brėmeno „Werder” dėl Vokietijos taurės kovojo, tai stotys buvo pilnos policijos, o aikštės – sirgalių:

Tai tikriausiai tiek ir tos apžvalgos. Dešimtį dienelių praleidau puikiai, orai neįkyrėjo, kojeles truputį nuo nesuskaičiuojamo vaikščiojimo paskaudėjo, bet ir įspūdžių bei vaizdų pilnos kišenės, taigi viskas nuostabu. O vasara tik įsibėgėja!