Manijos

Kažkaip pastebėjau, kad atitolome mes su šiuo tinklaraščiu vienas nuo kito, vis oficialesnis mūsų bendravimas tampa, tačiau man tai be galo nepatinka, čia viskas šilta ir jauku turi būti, todėl pabandykime suartėti, pradėdami ir baigdami klausimu, kaip aš gyvenu.

Puikiai nuostabiai!

Sėkmingai sau darbuojuosi, turiningai leisdama laisvalaikį. Skaitau knygutes, myluoju šunį, poetizuoju savo lengvą kasdienybę eilėmis, užsikrėčiau smagiu popsu – ekokosmetika. Anksčiau maniau, kad tai labai brangus dalykas, tačiau iš tiesų – nė velnio, ypač jei pati nepatingi sau kremuką susimakaluoti. Pavyzdžiui, vakar pas draugę gaminomės kosmetiką ir įdomumo dėlei pasiskaičiavom, kiek kainuoja mūsų galutiniai produktai, tai už 30 ml puikiai kvepiančio ir dar maloniau ant veiduko besitepliojančio natūralaus kremuko stiklainiuką sumokėjome 3,45 Lt, o už 15 ml lūpų balzamo su tikru medučiu, kakavos sviestu ir kitais skaniais dalykais 1,85 Lt reikėtų skaičiuoti.  Aliejukus ir vandenis tikrai ne pigiausius ar prasčiausius dėjome, ir kaip smagu teptis, kai žinai ką!

Turiu dar vieną maniją:

Senesnius butelaičius jau anksčiau pas močiutę išvežiau. Reikėtų vėl kada hemoglobiną kraujukyje pasitikrinti, gal aš čia besistengdama raudonos mėsos nevalgymo žalą (?!) kompensuoti viršijau leistinas normas? Tos visos rūgštynės, lęšiai, pupelės, riešutai, burokai mane tuoj geležine moterimi pavers. Bet kad taip skanu, ypač granatų sultys! Mmm…

Tai štai tokia ir būtų trumpa santrauka apie tai, kaip man sekasi.

O kaip Tau?

(pasiilgau komentarų, bliamba)