Maistas. Pinigai.
„Pinigai leidžia nedaryti dalykų, kurių nemėgsti daryti. Kadangi aš nemėgstu daryti praktiškai nieko, pinigai praverčia”, – Groucho Marx.
Ne paslaptis, kad pinigų nuolat trūksta. Net tiems, kurie vartosi milijonuose, nervų ląstelės žūsta nuo didžiulio noro turėti dar daugiau. Pagalvoju, ką galėčiau daryti / ko nedaryti, jei turėčiau daug daug pinigų. Pirmas dalykas, šaunantis į galvą, yra susijęs su maistu. Dirbu iki penkių, namo grįžtu pusę šešių, ėjimas į parduotuvę ir valgio gaminimas suryja mažiausiai valandą. Mažiausiai. Tada visi tie indai, virtuvės tvarkymas… Jei turiu dar ten visokių reikalų, vakariniam poilsiui kartais laiko ir visai nebelieka. Tai mane varo į neviltį. Įlendu į internetą, reklama viliojančiai šnabžda:
Jau neatsimenu, kada paskutinį mokiausi eilėraštį. Nors to vertų rasčiau.
Nuėjus parduotuvėn pusgaminių pakuotės rėkia man į ausį:
Kas belieka… Tik reikia atkreipti dėmesį, kad pusgaminiai, prekybcentriuose pagamintas maistas, o geriausiai – kavinių ir restoranų patiekalai, šie labiausiai vilioja – kainuoja daugiau nei grynos žaliavos.
Manau, kad maisto gaminimas turi būti ne kankinanti pareiga, o malonus menas. Tikrai, kartais visai smagu ką nors įdomaus sukurti virtuvėje, jei dar ir skonį įstabų išgaunu, galiu didžiuodamasi paslaptingai šypsotis. Kodėl sako, kad vyrai – geriausi kulinarai? Nes jiems maisto gaminimas paprastai nėra eilinis buitinis dalykas. Tai įvykis. Noriu, kad ir man taip būtų.
Galiu su tokiu argumentu eiti derėtis dėl didesnės algos?
6 Comments
Join the discussion and tell us your opinion.
Va va.. pastaruoju metu, kažkur dingo visa tai iš mano gyvenimo. Negaminau, valgau tai kas pasigamina savaime per tris minutes. Nežinau ar tuo džiaugiuosi. Turbūt parašysiu šiandien įrašą apie maistą:))))))))
mano boba labai pritartų tau. ir dar paragintų tave nedaryt tos varginančios vakarienės, o gerai pagalvojusios jūs abi nutartumėt, kad vienintelė išeitis skyrybos (haha). aš naudodamasis protu irgi galiu pritart jei nori. bet jai atsikalusčiau širdies tai pasakyčiau, kad taip ir turi būt ir nieko keisti nereikia, hehe. btw: me too kartais padarau ką nors vakarienei, ir taip, man beveik visada gaunasi geriau. ‘]
Rudalevičiau, tikėkis kad tavo boba neskaito kaip tu apie ją atsiliepi, kitaip ji neilgai būtų tavo boba 😀
O dėl tokios priežasties prašyti, kad padidintų algą yra netoliaregiška. Geriau suburti ką nors apie sergantį artimą. Ir šiaip žinau daug būdų kaip gauti didesnį atlyginimą, tik visuose juose driekiasi ilgas melo šleifas
Viskas ką darome daugiau ar mažiau yra įvykis, o ir geriausi kulinarai yra… kulinarai. Kaip ir geras vairuotojas, nuo lyties nepriklauso.
Derėtis dėl didesnės algos? Žinoma, kad gali 🙂
gytis, o kaip aš apie ją atsiliepiu? visai normaliai gi?
Tai yra hobi, kaip ir betkoks kitas dalykas, pvz. rankdarbiai ar tapyba. Mano vyras turi hobi – skaniai gaminti. Tai daro kasdien ir ko tik negamina… Tačiau tame yra trūkumas, nes viskas skanu ir nepastebimai (ar pastebimai) papildomi kg limpa. 🙂
O aš visai negaminu arba labai retai, kaip sakoma „per šventes”. Nejaučiu malonumo, nemėgstu. Pusryčius galiu paruošti. Man paprasčiau užsakyti ką nors iš restorano ar organizuoti pietus restorane :)) Tad mūsų šeimoje harmonija ir niekas nesuka sau galvos, kas šiandien pietums ar vakarienei.