Luke Rhinehart: Kauliukų žmogus

Ši knyga ilgai ir kantriai laukė mano sąrašuose ir lentynose, kol ją atrasiu. Skaitėsi taip pat ne itin greitai, nors ir nepasakyčiau, kad sunkiai.

Tu svajoji. Jokių Utopijos salų nėra. Tobulo žmogaus irgi negali būti. Kiekvieno iš mūsų gyvenimas yra baigtinė virtinė klaidų, o jos turi tendenciją tapti neįveikiamos, pasikartojančios ir būtinos. Kiekvienas žmogus sau taiko tokią patarlę: „Koks esu, toks ir gerai – kuo aš blogesnis už kitus?” Bendra tendencija… bendra žmogaus asmenybės tendencija yra sustabarėti į lavoną. O lavono nepakeisi. Lavonai netrykšta entuziazmu. Juos tik mažumą pagražini, kad būtų galima į juos žiūrėti.

Vos trečdalį romano perskaičiusi jau drąsiai rekomendavau jį broliui – net ir trečdalio pakako tam, kad kliktelėtų kažkas mano pasaulėvokoje ir įsijungtų nauja pavara, dėl kurios savęs vaizdas niekuomet nebebus toks, koks buvo.

Pagrindinis romano veikėjas atiduoda valią spręsti ir daryti pasirinkimus kauliukui, tokiu būdu išlaisvindamas užspaustas savo asmenybės savybes, kurios dėl kitų dominavimo gyvena priespaudoje ir sukelia vidines įtampas.

– Pastoviose, vieningose, nuosekliose visuomenėse siaura asmenybė turėjo vertę; žmonės galėjo pasitenkinti vienintele savastimi. Bet šiandien taip nėra. Daugiasluoksnėje visuomenėje pasitenkinti tegali daugialypė asmenybė. Kiekvienas mūsų slopina šimtą potencialių savasčių, kurios nė akimirkos neleidžia mums užmiršti, jog kad ir kaip tvirtai žengiame siauru vieninteliu savo asmenybės taku, didžiausias mūsų troškimas yra būti daugialypiams, vaidinti daugybę vaidmenų.

Kiekvienas iš mūsų galime būti visoks, turime savyje įvairiausių, vienas kitam prieštaraujančių bruožų, tačiau nuo mažens esame pratinami ir skatinami apibrėžti save stabiliais konceptais: esu intravertas/ekstravertas, esu humanitaras/tiksliukas, esu miesto/kaimo, kačių/šunų žmogus, esu homoseksualus/heteroseksualus, optimistas/pesimistas, vienišius/vakarėlio siela ir taip toliau.

Atskleisdami kitą savo pusę, nei ta, prie kurios mes ir aplinkiniai esame pratę, išlaisvėjame, nes suvokiame, kad nesame riboti – galime būti kuo panorėję. O tai turbūt yra laimė, ar ne?

Šią knygą rekomenduoju tikrai ne kiekvienam – dėl išsamiai aprašytų sekso scenų, brutalaus elgesio, moralės klausimų daugumai romanas tikriausiai pasirodys atstumiantis, primityvus, nevertas dėmesio. Tačiau jei pavyks suvokti pagrindinę kauliukžmogių filosofijos idėją, jausies atradęs perlą.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 10.