Lauren Groff: Moiros ir Furijos
Nes tai buvo tiesa – gyvenimą ji atrado ne ryškiausiose, iškiliausiose akimirkose, o kasdienio gyvenimo smulkmenose. Kaip šimtus sykių ji kapstėsi darže, kaip kaskart kastuvas maloniai susmegdavo į žemę. Tiek daug laiko ji praleido uosdama malonų dirvos kvapą, kad jis galiausiai tapo šilumos, kurią ji rado namuose su vyšnių sodu, apibrėžimu. Arba šitai: kas rytą juodu su vyru nubusdavo ten pat; vyras pažadindavo ją su puodeliu kavos, kuriame grietinėlė vis dar sukdavosi gėrimo juodume. Šis jo gestas liko beveik nepastebėtas. Prieš išeidamas jis pabučiuodavo jai viršugalvį, o ji pajusdavo, kaip ją užplūsta kažkokia jo siekianti jėga. Jų santuoka buvo sudėta iš tokių tylių intymumo akimirkų, ne iš ceremonijų, vakarėlių, premjerų, progų ar nepakartojamo sekso.
Sužavėjo Lauren Groff „Matrix”, norėjau dar kažką šios autorės perskaityti. Gero skaitinio lūkesčiai buvo išpildyti! Tiesa, tikėjausi, kad šis romanas taip pat bus istorinis, kažkas apie senovines Moiras ir senovines Furijas, bet taip, turime jų (esame jomis) ir šiandien, taigi gavau ne tai, ko laukiau, bet irgi labai gerai!
Šis romanas sudarytas iš dviejų dalių (Moiros ir Furijos, akivaizdu) – pirmojoje meilės ir santuokos istorija pasakojama iš vyro perspektyvos, ir jau kai manome, kad viskas čia aišku, antrojoje išgirstame istoriją iš moters lūpų. Kai kas nuslėpta, kai kas labai skaudaus patirta, kai kas nutylėta, leidžiant vyrui ir kitiems manyti, kad jie teisūs.
Nuostabus pasakojimo stilius, toks nebanalus, intelektualus, meistriškai sudėliotas. Veikėjų charakteriai nepaprastai gyvi, ryškūs, skambūs, tikroviški, ir tokie skirtingi – kai kam gali kilti klausimas, kaip tokie nepanašūs žmonės nugyvena visą gyvenimą kartu. Bet tie, kurie iš tiesų nugyvena, žino, kodėl.
Kaip skelbia ženklelis ant knygos viršelio, ją Barack’as Obama išrinko geriausia 2015 m. skaityta knyga. Tai, žodžiu, mes su Barack’u rekomenduojam.
Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 9.
