Laiškai iš Tenerifės. Pirmas.
Kol buvau išvykusi, galvojau apie Tave. Rašiau laiškus. Vienas jų:
***
Kovo 11, trečiadienis, Tenerifė, Ispanija
Į Kanarus atskridau dar sekmadienį, kovo aštuntą, bet vis kaupiausi rašymui, nes norėjau suprasti, ką iš tiesų noriu rašyti. Kasdieninius kelionių įspūdžius? Gamtovaizdžių aprašymus? Vakarienės meniu? Savo jausenas? Juk savaime suprantama, kad jausenos atostogiškos. Atradimo džiaugsmas (kiek daug žmonių kasdien vis atranda Tenerifę savyje ir save Tenerifėje!), atsiribojimo nuo likusio pasaulio ir jo laiko būsena (šiandien netikėtai pagavau save mąstančią apie tai, ką šiuo metu galėtų veikti mylimasis – gal į kokį sodą išvažiavo – vėliau prisiminiau, kad Lietuvoj dabar kovo vidurys ir pusto sniegą, sode vasarą smagiau).
Naujuosius atradimus bandau susisteminti ir išvesti dėsningumus atitinkančias teorijas, tarkim: „Kuo piečiau, tuo daugiau darbo degalinėje už Tave atlieka jos darbuotojas” – jei Estijoje net dujas pačiam reikia piltis, tai Tenerifėje ir prie benzino pistoleto nereikia liestis – viską padaro degalinės darbuotojas, Tu tik pasakyk, kelintą Tavo mašiniukas siurbčioja ir susimokėk. Kol kas nežinau, kuo gyvenime man pravers šis suvoktas numanomas dėsningumas, bet jis jau mano galvoje!
Na gerai, gal ir labai žema kalbėti apie fiziologinių poreikių tenkinimą, kai atsivėrus vandenyno didybei gali apmąstyti vienišos savo būties filosofiją, bet ką padarysi, maistas yra svarbi mano gyvenimo dalis. Ir čia jai taipogi pasakiškos atostogos!
Trintos sriubos, Parmos kumpis su melionu, rūkyta lašiša, milžiniškos tigrinės krevetės, juodi raudoni ikrai, geldelės, kasdiena vis kitokia paelja, steikai, picos, visų mėsos rūšių kepsniai (nepraleidžiant veršienos ir triušienos), čili, ledai, pudingas, šviežiausi kvepiantys vaisiai! Ir visko – kiek širdis geidžia! Ech, visą odę restorano virtuvei parašyčiau. Šiandien, pamačiusi, kad garuoja mano mėgstamiausia trinta pomidorų sriuba, net džiaugsmo šokį prie puodo sutrypčiojau ir ją pylusiam virėjui pasiaiškinau, kad jau seniai apie ją svajojau.
Oi, skanumas…
18 Comments
Join the discussion and tell us your opinion.
Nuotrauka, pavadinta „niamniukas” tai tokia mažų mažiausiai dviprasmiška. Tikrai abejoju, kad tikėjais, jog nors vienas vyriškos giminės atstovas žiūrės į maistą, o ne šiek tiek aukščiau 😉
Užėjau paskaityt komentarų tik todėl, kad pasižiūrėčiau katras gi vyras pirmasis parašys tai, ką parašė Karolis :)).
Specialiai, atejau is RSS readerio, i puslapi, jog galeciau ta pacia tema kaip Karolis, parasyti komentara. Grazi tam tikra nuotraukos dalis 😉
Kaip šaunu, sulaukiau didesnio lankomumo! Skanaus!
Galbut cia gims ideja, padaryti skyreli PictureOfTheDay, manau dar daugiau lankomumo uzaugintu 🙂
koki maista?
Grazios grozybes 🙂
nju jums vyraj tik tas rupi 😀
visada pastebit ne ta ka reikia
mes kaip tik gerai pastebim tai, ko MUMS reikia 😉
Kas ten per gyvūnas žuvį ėda – ryklys?
Ne, čia gerietė orka! Loro parke rodomi unikalūs dresuotų orkų šou (ryt truputėlį apie tai – antrame laiške)…
***
Parašiau šitą sakinį, tada nuėjau į Wiki ir ji man pasufleravo, kad nors orkos yra delfinų rūšis, visgi jos – pavojingi grobuonys ir niamniuoja ruonius 😮
Va va, aš ir pagalvojau, kodėl tu sakai – „gerietė orka”.:)
Na nepulčiau į kraštutinumus sakydamas, kad tik vyrams viena galvoje. Paklausiau žmonos ką ji pirma pastebi toje nuotraukoje, tai arba ji vyras, arba pirma pastebėti gražią krūtinę yra normalu 🙂
Atvirai, tai man jau per didelė, baisu, kad neužmuštu su tokiais 😉 aišku graži, nieko nesakau 😀
Cute, kad wiki tau moteriškos giminės 🙂 Man kažkodėl visada asocijavosi su vyr. (wikis, googlas ir pan.). Dabar kai susimasčiau, tai visi online servisai man atrodo vyriškos giminės žodžiai.
Taigi Wikipedia! Kaip enciklopedija!
muy agradable bolas
Paspaudziau komentarus tik del to 🙂
matyt pinkė pati pasididžiuodama indėjo šią fotografiją.
ne iki galo jūs vyrai, antru akies užmetimu turėjot pastėbėt, kad nėra žiedo bevardžio piršto x)