Laiškai iš Tenerifės. Penktas.
Kovo 19, ketvirtadienis, Tenerifė, Ispanija
Betgi ne dėl maisto, ne dėl laisvųjų šunų, ne dėl plunksnuotų storašlaunių ir netgi ne dėl zoologijos sodo ryžtuosi gauruotosios krizės akivaizdoje laidyti pinigėlius kelionėms. „Žinoma, jei gali sau tai leisti”, linkčioja pažįstami, kuriems pasakoju, kaip ten man nuostabu. Esu įsitikinusi, kad „leisti sau” gali daug kas, tiesiog prioritetus paskirsto kitaip (nes mano mašiniukui ir kambario tapetams jau po penkiolika metų, kai kitų gi – visiški šviežienos). Apibendrintai gal galima manyti, kad kiekvienas pinigus panaudoja savo jausenoms kurti: „gerai jaučiuosi migdydamas savo kūdikį ergonomiškame vežimėlyje su dideliais ratukais”, „gerai jaučiuosi galėdamas kiekvieną vakarą plerpti alų”, „gerai jaučiuosi gyvendamas naujos statybos bute ir sukaliodamas šildymo rankenėlę” ir panašiai. Manęs asmeniškai (kol kas?) šitie dalykai nepriverstų taip gerai jaustis, kaip braidžiojimas vandenyne, alsavimas grynučiausiu kalnų oru, klaidžiojimas tarpekliais, atrandant jau (kovo mėnesį!) žydinčias aguonas bei vyšnias… Kone fiziškai jaučiu, kaip prasiplėtinėja mano akiratis, tiek dėl gamtos, tiek dėl žmonių, pilančių ant manęs savo kvapnios kultūros srautą. Ir augu šitaip. Gera. Beprotiškai.
10 Comments
Join the discussion and tell us your opinion.
Nuostabu! Nuotraukos- tiesiog kerinčios, įspūdžių aprašymai labai gyvi ir šmaikštūs 🙂 O apie prioritetus tai kaip pirštu į akį.. Didžiulės Tau sėkmės ir lauksiu dar įspūdžių 🙂
pasaka… 🙂
Žinai, kad šiandien vyks pasaulinė akcija „Earth Hour” prieš globalinį atšilimą. Tereik 20:30 vietovės laiku išjungti šviesas valandai, taip prisijungsi 🙂 „Ką tuo metu veikt?” paklausi? Jaukiai su šeima sėdėk žvakių šviesoj, gerkit arbatą,
Mes praeitais metais toj vietoj maloninomes… na tik sala kita buvo:D Tikrai nuostabu… bet kaip ir visi nuostabus dalykai tai greit baigiasi… Tuoj turesi gryzt i niuria kasdienybe lietuvoj:D
Įspūdingi vaizdai. Gal ir aš kada ten nukeliausiu. O kiek dar pati žadi ten būti? Atostogauji ar bandai įsikurt?
Aš jau grįžusi; kaip nurodžiau laiško datoje, jį rašiau prieš dešimt dienų. Būdama ten nesinaudojau internetu, todėl dabar atsigriebiau.
Kaip gražu… Ir pats laiškas, ir nuotraukos. Ypač man patiko „Link ugnikalnio” ir „Serpantinai” 🙂
Gražu. Pamatai ir pagalvoji – nusispjauti į tą krizę, blogiausiu atveju bus galima iki tokios vietos nusikapstyti ir pragyventi kaip kokiam žvejo padėjėjui.
Smagu 🙂 Jaučiasi, kad esi papildžiusi savo vidines „baterijas“ 🙂 Aš irgi gyvenu laukimu. Mėnesiui išskrendu į Meksiką. Žinoma, kaip ir Tu, girdžiu tą frazę „jei gali sau leisti” 🙂 Galiu, nes tokie mano prioritetai 🙂
Pink, o as i laiska atsakinejau:D