Kaip pasigaminti muilinės akacijos (shikakai) šampūną

Tvarkiau savo kosmetikos gaminimo lentynas ir suradau daugybę ingridientų, kurių galiojimas jau netoli ribos, o jie guli užmiršti ir nenaudojami… Pasidariau reviziją, susirikiavau indelius, maišelius ir buteliukus, ogi žiūriu – visai neblogas šampūnas gautųsi. Truputis naršymo, truputis skaičiavimo, susidėliojau štai tokį receptą:

150 ml šampūno naudojau:

78,2 g rozmarinų hidrolato;
62,7 g muilinės akacijos (shikakai) miltelių;
46 g kokosų putoklio (INCI: coco glucoside and glyceryl oleate);
8,3 g cukraus putoklio (INCI: decyl glucoside);
5 g siauralapio baziliko (tulsi) miltelių;
3,3 g fitokeratinų;
3,3 g augalinio glicerino;
58 lašai rozmarinų eterinio aliejaus;
58 lašai Atlasinių kedrų eterinio aliejaus;
33 lašai ekokonservanto (INCI: Benzyl alcohol, Dehydroacetic Acid).

Užsimaskavusi veidą apsaugine kauke, kad muilinė akacija man plaučių neišplautų, sumaišiau jos miltelius su hidrolatu ir paskui pamažu makaluodama subėriau ar supyliau visus kitus ingredientus. Tiesa, kokosų putoklio iš pradžių pyliau mažiau, gavosi tokia tiršta košė, bet vieną kartą išsiplovus ja galvą nutariau, kad patogiau naudoti skystesnės konsistencijos šampūną ir šliūstelėjau jo tiek, kiek dabar parašyta recepte.

Šampūnas toks neįprastas, beveik neputoja, nes jo esmė – muilinė akacija, kuri yra geriausias plaukų draugas, ne tik puikiai plauna, švarina, bet ir rūpinasi, regeneruoja, maitina ir puoselėja plaukus, suteikia jiems žvilgesio ir stiprybės, skatina augimą, apsaugo nuo pleiskanų. Tiesa, dėl neputojimo šampūno susinaudoja žymiai daugiau, neužtenka žirnio lašo visam skalpui, reikia saujelės. Plaukams tikrai patinka.