Kaip pasigaminti chalvą

Tęsiu saldumynų be miltų temą. Kitas mano mėgstamas saldėsis – chalva, geriausia – saulėgrąžų, bet tinka ir riešutų.

Reikia:

1 stiklinės išlukštentų saulėgrąžų (arba žemės riešutų be luobelių, arba sezamų, arba dar kokių riešutų galima sugalvoti);
¾ stiklinės cukraus (aš naudojau rudąjį, bet tinka ir baltasis);
¼ stiklinės vandens;
Šaukšto medaus (šito nebūtinai. Galima dar iš mandrumo kokių džiovintų vaisių, razinų, ar ko tik sugalvosi pridėti).

Saulėgrąžas (ar riešutus) truputį pakepinu sausoje keptuvėje, kad lengvai apskrustų ir palieku atvėsti. Iš cukraus ir vandens sumaišytą sirupėlį pilu į puodą ir verdu. Neapsigauk galvodamas, kad tokiam mažam kiekiui sirupėlio tiks mažas puodelis, mat masė ima putoti dideliais rudais burbulais, plėstis ir didėti, todėl iš anksto siūlau puodą imti normalų. Dabar šioje vietoje yra du pasirinkimai:

a) Truputį pavirti sirupėlį, bet neilgai. Gausis normalaus minkštumo chalva.

b) Pavirti bent dešimt minučių arba kol sirupėlis pasieks 125 laipsnių temperatūrą ir virs tikrų tikriausia karamele. Šį būdą dažniausiai siūlo kulinarijos ekspertai, bet chalva gaunasi tokia pakankamai kietoka, vos ne kaip griliažiniai saldainiai. Ją reikia supjaustyti dar šiltą, nes vėliau tiesiog neįpjausi.

Kol sirupėlis verda, saulėgrąžas (arba riešutus) sumalame kombainu. Karštą cukraus – vandens masę, tapusią arba ne karamele, pilame ant sumaltų saulėgrąžų, galime įkrauti šaukštą medaus. Viską gerai išmaišome, dedame į maistinę plėvelę, suformuojame norimą pavidalą, palaukiame, kol atvės, pjaustome ir skanaujame.