Kaip padėti sau padedant kitiems
Antrą savaitę vykstant karui daugelis jaučiame stiprų nerimą, liūdesį, baimę. Internete gausu informacijos apie tai, kaip sau padėti – riboti informacijos kiekį, užsiimti mėgstama veikla, skirti laiko meditacijai ar pasivaikščiojimams gryname ore. Atrodo, žinome, ką reiktų daryti, kad nurimtume, bet kaip visa tai vykdome praktikoje?
Koks geras ir įtraukiantis turi būti filmas ar knyga, kad leistų pailsinti mintis nuo karo? Ar žemiški malonumai, kuriais save bandome palepinti, nesukelia dar didesnio kaltės jausmo kontrastuodami su neįsivaizduojamomis kančiomis, kurias patiria ukrainiečiai?
Visgi privalome išlikti stiprūs, o stiprūs esame tuomet, kai esame ramūs ir neišsibalansavę. Nerimą greičiausiai sukelia bejėgiškumo jausmas. Tarsi būtume maži vaikai, kurie matome ir girdime, kaip didelis ir stiprus kaimynas daužo kaimynę, ši klykia ir prašo pagalbos, bet mes tik vaikai, patys išsigandę, norėtume padėti, bet patys to kaimyno bijom.
Išeiti iš šios bejėgiškumo situacijos ne tik galime, bet ir turime. Dėl savęs, dėl savo vaikų, dėl savo šalies. Ir dėl kaimyninės šalies.
Jeigu bejėgiškumo jausmas susijęs su baime dėl asmeninio saugumo, pravers Krašto apsaugos ministerijos parengta informacija, su kuria, manau, kiekvienam privalu susipažinti.
Tuomet paklauskime savęs – ką aš čia ir dabar galiu padaryti? Ar tikrai esu visiškai bejėgis?
1. Greičiausias būdas padėti – pervesti lėšas Blue/Yellow organizacijai. Jie šiuo metu remia tik ginkluotąsias Ukrainos pajėgas, kurioms paramos reikia kaip niekad.
2. Daugybė organizacijų ir pavienių asmenų renka paramą civiliams, esantiems Ukrainoje ir kenčiantiems nuo bado ir šalčio. Neradau vieno informacijos šaltinio, kur būtų susisteminta informacija apie tai, tiesiog sekime savo miesto ar bendruomenės naujienas.
3. Vienas iš prasmingiausių pagalbos būdų bejėgiškumui įveikti – savanorystė. Raudonasis kryžius, Maisto bankas, kitos iniciatyvos. Reikalingas kiekvienas.
4. Klaviatūros kariai – Rusija nenuilstamai jau daugelį metų vykdo informacinį karą skleisdami melagienas, kiekvienas esame pajėgus kontratakuoti. Kaip tai daryti, Feisbuke instrukcijas duoda Karolis Žukauskas – puiki alternatyva beprasmiam skrolinimui Feisbuke.
5. Į Lietuvą plūsta karo pabėgėliai, kuriems reikia įvairios pagalbos – prisijunk prie grupių ir pagelbėk kuo gali.
6. Kalbėkimės apie karo situaciją. Su tais, kuriems rūpi – kad išventiliuotume savo emocijas ir jausmus. O ypač su tais, kuriems nerūpi, ypač užsienyje, – nes kuo daugiau žmonių susirūpins, bruzdės, darys spaudimą savo šalių vyriausybėms, kad ir jos susirūpintų, tuo stipresni būsime.
Vienas žmogus mažai ką gali pakeisti, bet mes tikrai nepaprastai #stiprūskartu! #SlavaUkraini!
