Kaip aš tobulinuosi ir tobulėju

Skaitau, girdžiu, matau, kaip skirtingai žmonės reaguoja tapę bedarbiais. Vienus, dažniausiai tuos, kurių gyvenime darbas užėmė pakankamai rimtą laiko ir svarbos dalį, ištinka šokas. Jie nebežino ką veikti su atsiradusia begale laisvo laiko ir svaiginančiu nežinomybės pojūčiu. Save įprasmindami darbe, būna pamiršę, kiek visko nuostabaus vyksta aplink. Arba galvoja, kad tas nuostabumas kainuoja beprotiškus pinigus, kurių šaltinio jie neteko.

Ir žmonės klausia manęs: ką gi veiki per dienas? Nenusibodo namie sėdėt?

Bet juk aš nesergu?!

Šią savaitę pradėjau vaikščioti į visokius seminarus ir mokymus, skirtus asmeniniam tobulėjimui ir požiūrio plėtimui. Pirmadienį dalyvavau Kauno darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos organizuotame užsiėmime „Streso įveikimas ir prisitaikymas prie pokyčių, netekus darbo”. Kai buvau studentė, labai užknisdavo dėstytojai, nuplaukiantys toli toli nuo dėstomos temos, šįkart panašiu atveju patiko. Prisiminiau nuostabių psichologinių tiesų, kadaise girdėtų paskaitose, bet pamirštų ir todėl praktiškai nebenaudojamų. Bet labai naudingų! Pati medžiaga apie stresą yra ganėtinai nuobodi, tiek kai studijavau, tiek kai pati dėsčiau psichologiją, streso paskaitos būdavo pačios neįdomiausios. Bet šįkart suėjo, dėl tų visų nuplaukimų į šalis bei praktinių užduočių: kai reikėjo surašyti, kaip pasikeitė mano gyvenimas į teigiamą pusę netekus darbo, negalėjau liautis vardinti!

O šiandien buvau Užtrauktuko.lt seminare apie psichikos ligomis sergančius žmones. Dalinomės nuomonėmis, požiūriais, informacija. Įnirtingai kovėmės su stereotipais! Šitokie renginiai man visuomet įdomūs dėl paties interaktyvumo, į(si)traukimo, nuolatinio bendravimo ne viena, o daugeliu krpyčių, net nepastebi, kaip praeina tos kelios valandos. Studijų metu to gaudavau pakankamai, dabar gi, kai nueinu į mokymus, susijusius su profesiniu tobulėjimu, tai ir tobulėju tik toje mažutėje srityje, semiuosi siauro spektro informacijos. Tą galiu daryti ir internete arba skaitydama specialią literatūrą. O vat diskusijos, kito požiūrio į tą patį dalyką išgirdimas – va čia tai jėga!

Ai nu, ir viskas gi absoliučiai nemokamai!