Ką pamatyti ir ką aplankyti Koso saloje. 1 dalis

Vos tik Ryanair‘as pradėjo pardavinėti bilietus į Koso salą, iš karto užsidegiau: noriu! Kažkaip į Graikiją labai traukė, o lietuvaičių nutūpinėtos Kretos ir Rodo salos buvo mažiau įdomios, nei Kosas, apie kurį nieko nebuvau girdėjusi. Jei nieko neteko girdėti ir Tau, paklausyk – gal sudominsiu?

Sala iš tiesų nedidelė (per visą ilgį vos keturiasdešimt kilometrų), jauki, žalia, graži ir žydinti, su dailiais kalnais ir baltais paplūdimiais, su turtinga istorija, svetingais žmonėmis ir gardžiais skanumynais. Kelionių agentūros pardavinėja tuos pačius skrydžius ir tuos pačius viešbučius vos ne dvigubai brangiau, taigi užsisakėme viską savarankiškai ir susiruošėme dvylikos naktų graikiškam nuotykiui. Skrydis priekin truko vos dvi su puse valandos, oro uosto autobusų stotelėje laukė tarpmiestinis autobusas, kuris už 3,20€/žm. nuvežė mus iki sostinės, kurioje apsistojome. Tai gal pradžiai apie patį Koso miestą.

Ką pamatyti ir ką aplankyti Koso mieste:

Hipokrato medis. Tikrai senas platanas, nors ir tuščiaviduriu kamienu, bet vis dar žaliuojantis. Sakoma, kad medžiui virš tūkstančio metų, dėl tokio amžiaus, žinoma, jis apipintas įvairiausiomis legendomis ir mitais – sakoma, kad pats apaštalas Paulius po juo dėstė ankstyvąsias krikščionybės tiesas.

Neratzia (arba tiesiog Koso) pilis. Visa savo viduramžiška galybe stūksto pačiame uoste, kur ją surentė Šv. Jono riteriai kaip tvirtovę gynybai nuo otomanų. Šioje pilyje, kaip ir daugelyje kitų lankytinų Koso vietų, grakštūs antikinės Graikijos ir Romos imperijos griuvėsiai persipina su tvirtais viduramžiškais statinių akmenimis, sudarydami keistą istorinį mišinį. Nuo išorinių pilies sienų atsiveria puikūs vaizdai tiek į miestą, tiek į jūrą. Vienintelis objektas iš šįkart minimų, į kurį reikia pirkti bilietą (kaina – 3€/žm.)

Odeonas. Vieta, skirta muzikiniams ir teatro renginiams, kurią vėliau iš graikų perėmę romėnai naudojo gladiatorių kautynėms. Puikiai išsilaikiusi, su požemiais, kuriuose susitikau du šikšnosparnius (ir niekaip nepavyko jų nufotografuoti).

Senovinė agora. Joje šiek tiek išlikę Afroditės ir Heraklio šventyklų pėdsakų, Šv. Jono riterių fortų dalių, senojo uosto griuvėsių. Nežinau, ar gerai, ar blogai, bet visi senoviniai Koso griuvėsiai yra palikti tokie, kokie buvo rasti – nieko nebandoma dirbtinai atkurti, atstatyti, todėl kartais sunku įsivaizduoti, kaip čia ta šventykla kadaise galėjo stovėti, primėtyta ant žemės akmenų, stūksto kolonos, tarp jų želia piktžolės – labai viskas autentiška, jautiesi taip, lyg pats būtum tuos griuvėsius atradęs.

Vakarinė archeologinė vieta. Vėl krūva griuvėsių, kadaise tarnavusių kaip pirtys, nimfų šventykla, gimnazija, krikščionių bazilikos. Sužavėjo kruopščiai surinktos smulkių akmenėlių mozaikos, vaizduojančius įvairius antikos mitus.

Dioniso altorius. Tiesiog toks buvo kadaise ir tiek.

2 dalis.

3 dalis.

Beveik 4 dalis.