Juokingumas

Kaip jau skelbia mano tinklaraščio pavadinimas, gyvenime (ir miestuose) stengiuosi ieškoti laimės, o šitame reikale man labai praverčia pilni kibirai juoko – ir malonūs hormonai gaminasi, ir sveikata gerėja, ir šiaip gyvent linksmiau. Lietuviškas, rusiškas ir tikriausiai britiškas humoras man ne itin prie širdies, bet vakar smalsumo vedama pažiūrėjau per TV3 „Humoro klubą„, nes Paulius turėjo dalyvauti. Vos prasidėjus laidai maldavau aukštesnių jėgų, kad ŽmogusTurintisKąPasakyti būtų vienas iš pirmųjų dalyvių, nes ranka nevalingai siekdavo pultelio su stipria intencija perjungti/išjungti. Nes nu tai nu!!!

Mano nežmoniškos kančios laidos vidury susilaukė atpildo – Paulius tikrai privertė kvatotis! Čia, aišku, stipriai reikalą pagerino sutampantis mūsų požiūris į Orlovos kūrybą. Maksimamaksimamaksi… ha ha!

Suvokiau, kad linksmiausia, kai vaikas pasako, jog karalius nuogas tuomet, kai visi tik apie tai slapčia mąsto, bet nedrįsta prasitarti. Nes na atleiskit, visi ir taip suvokia, kad nekrofiliška yra fotkintis prie lavonų, kodėl turėčiau bent nusišypsoti, kai tai drebančiu balsu pasakoma per TV?

Jeigu reiktų sudaryti smarkiausiai mane prajuokinančių herojų topą, neabejotinai pirmą vietą įteikčiau Stewie iš Family Guy, paskui eitų daktaras House’as ir Giggles iš Happy Tree Friends, tada visi Simpsonai ir South Park’as. Nes man patinka, kai sako numanomą slaptą tiesą. O Dieve, jie nužudė Kenį!