Joseph Campbell: Herojus su tūkstančiu veidų

Tačiau kaip vėl mokyti to, ko per žmonijos protingos kvailybės tūkstantmečius tūkstantį kartų buvo teisingai mokoma ir neteisingai mokomasi? Tai paskutinė sunki herojaus užduotis. Kaip dienos pasaulio kalba perteikti tamsos ištarmes, kurios nesileidžia išsakomos žodžiais? Kaip plokščiame paviršiuje atvaizduoti tūrinį pavidalą arba tūriniu atvaizdu perteikti daugiamatę prasmę? Kaip išversti į „taip” ir „ne” kalbą apreiškimus, kurie žlugdo kiekvieną mėginimą apibrėžti priešybių poras, darydami jį beprasmį? Kaip žmonėms, kurie atkakliai reikalauja remtis vien jų pojūčių teikiamais įrodymais, perteikti žinią apie viską kuriančią tuštumą?

Nemeluosiu, kad tuos daugiau kaip penkis šimtus puslapių buvo lengva skaityti… Vietomis tikrai reikėjo save stumti pirmyn, bet tie išminties perlai ir įžvalgų blyksniai, atrasti pakeliui, tikrai to verti!

Joseph Campbell – meistriškas mitologijos ir religijotyros specialistas, itin taikliai ir žavingai atskleidžiantis mitų universalumą žmonėms, gyvenantiems tiek skirtinguose pasaulio kampeliuose, tiek skirtingais laikmečiais, tuo įrodydamas, kad mes visi esame viena. Visi siekiame tų pačių tikslų, visi jaučiame tas pačias emocijas, nors kartais bendraudami imame manyti, kad esam iš skirtingų pasaulių…

Mokslininkai sutaria, kad „Herojus su tūkstančiu veidų” yra viena reikšmingiausių mitologijos ir pasakojimo teorijos studijų. Joje autorius išskiria bendrą pasakojimo modelį, kurį vadina monomitu. Nemažai dėmesio skiriama Freud’o ir Jung’o teorijoms apie pasąmonę ir archetipus, taigi įdomu skaityti ir iš psichologijos mokslo perspektyvos. Ši knyga turėjo milžinišką poveikį šiuolaikinei literatūrai ir kinui, ypač Holivudo scenaristams, nes pagal monomito modelį iki šiol kuriami garsiausi ir pelningiausi filmai.

Visgi negalėčiau drąsiai šio kūrinio siūlyti kiekvienam, nes neturint specifinių žinių knygą gana sunku skaityti ir suprasti.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 8.