John Maxwell Coetzee: Jėzaus mokyklos metai

Senasis suvokimo būdas atsiranda, kai kūnas ir dvasia bei protas juda kartu: kūnas – dvasia juda muzikos – šokio ritmu. Tame šokyje į paviršių iškyla seni prisiminimai, archajiški prisiminimai, žinios, kurias praradome keliaudami čia per vandenyną.

Tęsiu Coetzee alegorinės trilogijos, kurioje Jėzus – tiesiog (ne)paprastas berniukas, vardu Dovydas – skaitymą. Dovydas su jį globojančiais Simonu ir Inesa atsikrausto į kitą miestą, siekdami, kad jam nereikėtų lankyti įprastos valstybinės mokyklos, kurioje žinios kalamos mokiniams į galvas ir kurioje su mokytoju nepasiginčysi.

Čia jis pradeda lankyti Šokio akademiją, kurioje vaikai mokosi pažinti save ir pasaulį per judesį. Šiuo metu aš visiškai sergu šiuolaikiniu šokiu, taigi šis romanas puikiai atliepė mano savijautą.

Knygoje keliami nusikaltimo ir bausmės, kaltės ir atjautos, aistros ir racionalumo priešpriešos klausimai. Man patiko.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 8.